I.Šimonytė: o gal mums panaikinti LDK sutartį su Maskva?

Taip premjerė interviu „Newsweek“ reagavo į Rusijos valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausančio deputato Jevgenijaus Fiodorovo registruotą projektą.

Pagal jo teikiamą pasiūlymą, Valstybės Dūma turėtų atšaukti Sovietų Sąjungos valstybės tarybos 1991 metais rugsėjo 6 dieną priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“.

„Tai, ką jis bando daryti, yra tas pats, kas prašyti parlamento atšaukti kokią nors XVII a. sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tuometinės Maskvos“, – sakė Lietuvos premjerė.

„Manau, kad daug apie tai kalbėti yra perdėta reakcija. Manau, kad tai nėra įdomiausias šios savaitės ženklas, – pridūrė ji. – Daug [įdomiau] buvo klausytis, ką Putinas kalbėjo apie Petrą I“.

V.Putinas ketvirtadienį savo dabartinius veiksmus lygino su caro Petro I žygiais užkariaujant Baltijos jūros pakrantę per XVIII amžiuje vykusį karą su Švedija.

Aplankęs Maskvoje veikiančią parodą, skirtą paminėti pirmojo Rusijos imperatoriaus, dar vadinamo Didžiuoju, gimimo 350-osioms metinėms, V.Putinas grupei jaunų verslininkų sakė, kad „susidaro įspūdis, jog kariaudamas su Švedija jis (Petras I, – red. past.) kažką užgrobė. Jis nieko neužgrobė – jis susigrąžino.

Kai Petras Didysis įkūrė Sankt Peterburgą ir paskelbė jį Rusijos sostine, „nė viena Europos šalis nepripažino šios teritorijos kaip priklausančios Rusijai“, tęsė Kremliaus vadovas.

„Visi laikė ją Švedijos dalimi. Tačiau nuo neatmenamų laikų ten gyveno slavai, kartu su finougrų tautomis“, – pridūrė jis.

„Mums taip pat tenka atsakomybė susigrąžinti ir sustiprinti“, – pabrėžė V.Putinas, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos karą Ukrainoje.

„Taip, per istoriją yra buvę laikų, kai būdavome priversti atsitraukti – bet tik kad atgautume galią ir judėtume į priekį“, – teigė Rusijos diktatorius.

Ukrainos europinės perspektyvos

I.Šimonytė interviu „Newsweek“ taip pat patvirtino, kad šiuo metu tarp visų ES šalių dar nėra sutarimo suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.

„Labai tikiuosi, kad taip“, – atsakė premjerė, paklausta, ar Ukraina turės pakankamai paramos, kad prisijungtų prie kitų penkių valstybių – daugiausiai Vakarų Balkanų šalių, kurios jau daugelį metų yra kandidačių sąraše.

Keli ES vadovai nurodė šias esamas šalis kandidates kaip priežastį, dėl kurios nereikėtų spartinti Ukrainos narystės siekio.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte kovo mėnesį sakė, kad jis baiminasi pažeisti trapią pusiausvyrą Vakarų Balkanuose, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad būtų nesąžininga suteikti Ukrainai pirmenybę dabartinių kandidačių atžvilgiu.

I.Šimonytė teigė, kad ES parama Ukrainos narystei yra ir strateginis sprendimas, ir „moralinė pareiga“.

„Yra nuomonių, kad galbūt tai per anksti, tai neatitinka taisyklių, tai prieštarauja požiūriui į Vakarų Balkanus – toks požiūris man atrodo apgailėtinas“, – sakė I.Šimonytė.

„Situacija ten nėra mums palanki. Tiek Vakarų Balkanai, tiek Rytų partnerystė yra vienodai svarbūs šiame procese“, – aiškino premjerė.

I.Šimonytė teigė, kad ES parama Ukrainos narystei yra ir strateginis sprendimas, ir „moralinė pareiga“.

„Matome, kaip žmonės iš tikrųjų žūsta už tas vertybes, kurios yra įtvirtintos Europos teisės aktuose“, – sakė I.Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad kandidatės statusas nėra tas pats, kas visateisė narystė, kuriai dar gali prireikti daug metų.

„Derybų pradžia yra gana ilgas procesas, – aiškino I.Šimonytė. – Jei jos neduoda rezultatų, tada atsakymas aiškus. Taigi iš esmės matau labai ribotą riziką“.