Supykdė įrašas „Twitter“
Prieš gerą savaitę I.Šimonytė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twittter“ parašė: „Jie sako, kad „Sputnik V“ yra gera (vakcina), bet Putinas nesiekia jos naudoti Rusijos žmonėms gydyti – jis siūlo ją pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą, kad skaldytų ir valdytų. Tai nėra nei naujiena, nei gerai žmonijai.“
Kiek anksčiau tą pačią dieną vykusioje spaudos konferencijoje premjerė pareiškė, kad Lietuva neketina įsigyti vakcinos „Sputnik V“. „Šita vakcina nėra registruota jokioje Europos Sąjungos (ES) šalyje ir Europos vaistų agentūra (EVA) tikrai nėra jos vertinusi“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Dar po kelių dienų, kalbėdama LRT radijo eteryje, ji pakartojo, kad mūsų šalis vakcinos nepirktų, net jei EVA ją patvirtintų.
Tinklalapis bukimevieningi.lt, neretai paskelbiantis klaidinančios informacijos, suskubo iš Vyriausybės vadovės žodžių pasišaipyti – esą jos žodžiai tėra nusišnekėjimas ir kliedesiai.
Autoritetingame medicinos žurnale „Lancet“ neseniai pagaliau buvo atskleisti vakcinos „Sputnik V“ klinikinių turimų duomenys ir nurodyta, kad jos veiksmingumas siekia 91,6 proc. Priminęs tai, vienos iš tinklalapio publikacijų autorius retoriškai paklausė: „Kaip gali kažkokia Šimonytė vertinti vakcinos veiksmingumą ir jos patikimumą, kai pusė pasaulio jau ruošiasi įsigyti šią „Sputnik V“ vakciną?“
Šis teiginys nėra teisingas. Tiesa, kad kai kurios valstybės jau nusprendė pirkti rusiškos vakcinos ir nemažus kiekius (pavyzdžiui, Indija – 100 mln., Nepalas ir Egiptas – po 25 mln. dozių, Argentina ir Venesuela – po 10 mln., Meksika – 7,4 mln., Bolivija – 5,2 mln., Iranas – 5 mln. dozių), jos pusės pasaulio nesudaro.
Tinklalapio statista.com duomenimis, vasario 10-ąją tokių šalių buvo 20, įskaitant ir vienintelę ES narę Vengriją). Iš viso 50 valstybių pareiškė norėsiančios „Sputnik V“, vakcina jau įregistruota 23-iose, naudojama trijose. Beje, šios vakcinos neplanuojanti pirkti paskelbė ir Moldova, kuri dažnai laikoma Rusijai draugiška valstybe.
Straipsnyje cituojamas „Bloomberg“ teiginys, esą „šalys rikiuojasi į eilę dėl „Sputnik V“ tiekimo“, bet net ir šios JAV žiniasklaidos gigantės pranešimo negalima susidaryti įspūdžio apie pusę pasaulio – nurodyta, kad vakciną patvirtino jau 20 valstybių.
Supainiojo ambasadas
Kaip tik tą dieną, kai „Twitter“ pasirodė minėtas I.Šimonytės įrašas, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis lankėsi Maskvoje.
Susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, jis išreiškė viltį, kad Rusijoje sukurtos vakcinos nuo COVID-19 efektyvumą artimiausiu laiku patvirtis EVA. „Tai yra gera žinia visai žmonijai“, – teigė J.Borrellis.
Lietuvos premjerė į tai replikavo, kad vakcinas tvirtina ne šis pareigūnas, o RVA. Beje, po vizito J.Borrellis sulaukė nemažai kritikos dėl Rusijai palankios laikysenos, visų pirma – dėl to, kad neišreiškė griežtos pozicijos dėl įkalinto opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno.
Pačioje praėjusių metų pabaigoje J.Borrellis piktinosi, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida šalyse skleidžia melagingą informaciją apie europietiškas ir amerikietiškas vakcinas, ypač tose šalyse, kurioms tikimasi parduoti „Sputnik V“
Straipsnyje, kuriame šaipomasi iš I.Šimonytės, pacituoti Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovo Leonido Sluckio žodžiai, esą I.Šimonytės komentarai tėra „rusofobinis kliedesys“, jie rodo susierzinimą ir pavydą.
Čia pat pridėta, esą Lietuvos ambasada „Twitteryje“ pažymėjo, kad, nepaisant klaidingos informacijos bangos ir panašių išankstinių pareiškimų visais vakcinos kūrimo ir naudojimo etapais, tarptautiniu mastu pripažinti „Sputnik V“ rodikliai viską pasako. „Svarbiausia tai, kad Rusijoje jau vyksta masinė vakcinacija. O Lietuvoje?“ – pacituotas įrašas.
Toks įrašas iš tiesų pasirodė, tik ne Lietuvos, o Rusijos ambasados Lietuvoje paskyroje.
Skiepytis norėtų tik kas trečias gyventojas
Rusija reklamuoja „Sputnik V“ kaip pirmą įregistruotą vakciną nuo COVID-19. Šios šalies Sveikatos apsaugos ministerija ją užregistravo 2020 m. rugpjūčio viduryje. Tai primenama ir bukimevieningi.lt straipsnyje.
Bet šios Rusijos pagyros nėra visiškai tikslios. Kinišką vakciną „CanSino“ buvo leista naudoti dar praėjusio birželio pabaigoje, tiesa, tik kariuomenei ir dar nebaigus tyrimų.
I.Šimonytė „teigia, kad Rusija šia vakcina neskiepija savo žmonių!“ – stebimasi premjerei pašiepti skirtame straipsnyje. Čia pat nurodyta, esą sausio pabaigoje buvo paskiepyti jau 2 mln. rusų.
Vakcinos kūrimą investavusio Rusijos tiesioginių investicijų fondo duomenimis, kuriuos šią savaitę paskelbė „Deutsche Welle“, jau paskiepyta per milijoną žmonių. Sukurti vakciną nuo COVID-19 šiai šaliai buvo nacionalinio pasididžiavimo reikalas, bet panašu, kad gyventojai ja stipriai nesižavi.
Gruodį paskelbti „Levados centro“ apklausos rezultatai parodė, kad net 58 proc. gyventojų nenori skiepytis „Sputnik V“. Tinklalapis statista.com paskelbė dar negatyvesnius duomenis: tik 30 proc. žmonių tikrai norės arba būtų linkę skiepytis šia vakcina. Net 42 proc. teigė, kad „tikrai ne“, 28 proc. – „greičiau ne“.
Nors vakcina jau prieinama kone visoms amžiaus grupėms, pasiskiepyti galima be registracijos, o už dūrį bene žinomiausiame Maskvos prekybos centre GMU duodama porcija ledų, vakcinavimo kampanija vyksta gana vangiai.
Valdžios atstovų teigimu, šiemet planuojama paskiepyti 68 mln. gyventojų ir taip sukurti kolektyvinį imunitetą.
„Bloomberg“ sukurtame tinklalapyje, kuriame galima sekti vakcinavimą visame pasaulyje, nurodyta, kad Rusijoje nuo sausio, kai prasidėjo skiepijimas, jau suleista 2,2 mln. dozių.
Skiepijimo sparta siekia 1,5 dozės 100 žmonių (kasdien paskiepijama vidutiniškai po 35 tūkst. gyventojų). Rusija šiuo požiūriu yra 47-a iš visų nurodytų šalių, Lietuva – 17-a (5,45 dozės).
Pirmos dozės Rusijoje sulaukė maždaug 1,5 proc. gyventojų (40-a valstybė), Lietuvoje – 3,5 proc. (pirmą dozę gavo 98 062 žmonės). Rusijoje antra vakcinos dozė dar esą nesuleista niekam, mūsų šalyje – jau 54 342 žmonėms.
Taip skubėjo, kad keitė įstatymus
Rusijos vyriausybė „Sputnik V“ patvirtino rugpjūtį. Iš pradžių ši vakcina buvo kritikuojama dėl skubėjimo ją sukurti ir skaidrios informacijos stokos. Ši šalis, kaip ir Kinija, priėmė neįprastus sprendimus – leido platinti savo sukurtas vakcinas, dar nebaigus plataus masto testų.
Dar balandį Rusijoje buvo nuspręsta, kad, patvirtinant vakciną, nebūtina laukti tyrimų trečiosios stadijos pabaigos. Nors kai kurios šalys viena po kitos ėmė sekti jos pavyzdžiu ir degti „Sputnik V“ žalią šviesą, joms teko remtis pačių rusų pateikiama informacija apie efektyvumą ir saugumą.
Net daugelio minimas „Lancet“ straipsnis paremtas tarpiniais tyrimų rezultatais. Per bandymus „Sputnik V“ gavo tik 15 tūkst. žmonių – gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, per „Pfizer“/„BioNTech“ ar „Modernos“ bandymus.
Tačiau Lietuvoje ir kai kuriose kitose Rytų bei Centrinės Europos šalyse ši vakcina vertinama skeptiškai ne vien dėl medicininių priežasčių. Nors J.Borrellis pareiškė, kad ES yra atvira „Sputnik V“ rytinėje žemyno dalyje tai yra ir politinis klausimas.
Taip pat pripažįstama, kad vakcina yra sėkmingas Rusijos prezidento Vladimiro Putino viešųjų ryšių ėjimas.
Jau minėtas L.Sluckis aiškino, esą Rusija yra atvira bendradarbiavimui kovoje su pandemija. Tame pačiame tinklalapyje, kuriame jis cituojamas, klausiama: „Ar atsiras tokių, kurie ir šį kartą patikės, jog Rusijos sukurta vakcina yra ginklas prieš Europą ir Lietuvą?“
Tačiau ši šalis, taip noriai įsitraukusi į vakcinos nuo COVID-19 kūrimą, ypač pandemijos pradžioje buvo ir iki šiol yra viena aktyviausių dezinformacijos apie koronavirusą ir vakcinas skleidėjų. Tokias išvadas leidžia daryti Europos išorinių veiksmų tarnybos surinkti duomenys.
Beje, prokremliška žiniasklaida net eskalavo idėją, kad COVID-19 protrūkis apskritai yra apgaulė. Kartu buvo pristatomas apokaliptinis scenarijus, kad dėl pandemijos sugriuvo Šengeno sistema (nes valstybės uždarė sienas), ES yra paralyžiuota ir neišsiverčia be Rusijos pagalbos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
