Trečiadienį I.Šimonytė nepristatė tik kandidato į žemės ūkio ministrus. O kiti siūlomi kandidatai įvardinti. Kas jie tokie?
Aplinkos ministerija – Simonas Gentvilas
36 m. S.Gentvilas yra Liberalų sąjūdžio narys. Nuo šešiolikos metų S.Gentvilas mokėsi užsienyje. Gimnaziją jis baigė Švedijoje, sociologijos bakalauro studijas baigė Oslo universitete, miestų plėtros magistro studijas – Vienos universitete.
Į politiką jis žengė paskui tėvą Eugenijų Gentvilą. 2011 m. tapo Klaipėdos miesto mero patarėju, taigi politinę karjerą pradėjo savivaldybėje.
2016 m. buvo išrinktas į Seimą, čia dirbo Aplinkos apsaugos komitete. Dabartinė kadencija Seime S.Gentvilui yra antroji.
S.Gentvilo kandidatūra į aplinkos ministrus jau kurį laiką buvo svarstyta. I.Šimonytė abejojo, ar politikas gali tapti ministru, ar jam netrūks aplinkosaugininkų paramos, mat buvo parengta ir peticija prieš S.Gentvilo skyrimą ministru.
S.Gentvilas vedęs, turi du vaikus. Moka anglų, rusų, vokiečių, ispanų, norvegų kalbas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija – Aušrinė Armonaitė
31 metų A.Armonaitė pernai susikūrusios Laisvės partijos pirmininkė, antrą kadenciją dirba Seime. Ji yra jauniausia kandidatė į ministres.
A.Armonaitė Vyriausybę žada telkti pagalbai verslui
Anksčiau ji priklausė Liberalų sąjūdžiui. Politinę karjerą ji pradėjo jaunimo organizacijose, vadovavo Lietuvos liberaliam jaunimui.
A.Armonaitė – vilnietė, ji baigusi Mykolo Biržiškos gimnaziją, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir viešosios politikos analizės magistro kvalifikacinį laipsnį.
Laisvės partijos pirmininkė turi darbo savivaldybėje patirties, Seime dirbo Sveikatos ir Europos reikalų komitetuose.
Ištekėjusi. Moka anglų kalbą.
Energetikos ministerija – Dainius Kreivys
Penkiasdešimtmetis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungos narys, Seime dirbantis antrą kadenciją, anksčiau Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje yra ėjęs ūkio ministro pareigas.
Kandidatas į energetikos ministrus D.Kreivys dėl Astravo elektros žada keisti savo retoriką
D.Kreivio ministravimas baigėsi liūdnai. Jis turėjo atsistatydinti po to, kai 2011 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad D.Kreivys, skirdamas ES finansinę paramą mokykloms, neįvykdė įstatymuose numatyto reikalavimo – vengti interesų konflikto. A.Kubilius bandė D.Kreivį ginti, tačiau nepasitikėjimą ministru pareiškus D.Grybauskaitei šis atsistatydino.
Dainius Kreivys, kaip rodo Registrų centro duomenys, ir dabar valdo 40 proc. įmonių grupės „Catus“, kuriai priklauso tokios įmonės kaip statybos prekių tinklas „Makveža“, statybos bendrovė „Statybų gausa“, „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir kitos, akcijų.
D.Kreivys kilęs iš Jonavos. Jis įgijęs radioinžinerijos specialybę; Vilniaus pedagoginiame universitete baigė istorijos studijas, vėliau Baltijos vadybos universitete studijavo pagal verslo administravimo studijų vadovams programą ir apgynė magistro darbą „Nacionalinės valiutos stabilumas valiutų krizių kontekste: Lietuvos atvejis”.
Vedęs, turi du vaikus. Moka anglų, rusų ir prancūzų kalbas.
Finansų ministerija – Gintarė Skaistė
39 metų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, Seime dirbanti antrą kadenciją.
G.Skaistė kaunietė, ji Kauno technologijos universitete baigė ekonomikos bakalauro studijas, Mykolo Romerio universitete baigė ekonomikos magistro studijas, o 2016 m. apgynė socialinių mokslų ekonomikos mokslo krypties daktaro disertaciją.
G.Skaistė peržiūrėtų biudžetą, numatytų daugiau lėšų nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams
Politikė su šeima yra įkūrusi pakavimo verslą, jame iki 2016 m. dirbo pardavimų vadove.
Turi darbo savivaldybėje patirties, yra dirbusi Kauno miesto taryboje.
G.Skaistė turi ir reputacinę dėmę – 2013 m. politikė buvo sučiupta neblaivi prie vairo. Jai buvo nustatytas lengvas girtumas (0,8 promilės), metams atimta teisė vairuoti ir skirta bauda.
G.Skaistė ištekėjusi, turi du vaikus. Moka anglų, rusų ir ispanų kalbas.
Krašto apsaugos ministerija – Arvydas Anušauskas
57 metų istorikas A.Anušauskas yra vyriausias tarp siūlomų kandidatų į ministrus. Į politiką jis pasuko prieš dvylika metų. Jau ketvirtą kadenciją dirba Seime, yra vadovavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
A.Anušauskas – vilnietis, humanitarinių mokslų daktaras. Iki 2008-ųjų dėstytojavo. Dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorės pavaduotoju.
Yra išleidęs keliasdešimt knygų.
Vedęs, turi sūnų. Moka anglų, prancūzų, rusų kalbas.
Kultūros ministerija – Simonas Kairys
36 metų S.Kairys – Liberalų sąjūdžio narys, kilęs iš Telšių, baigęs politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, magistro studijas Mykolo Romerio universitete.
Į Seimą neišrinktas. Turi darbo savivaldybėje patirties, nuo 2015 m. buvo Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio pavaduotojas, dabar – patarėjas.
Vedęs, turi dukrą. Moka anglų kalbą.
„Politikos esmė paprasta – įgyvendinti sprendimus, kurie daro žmonių gyvenimą patogesnį ir laisvesnį“, – kandidatuodamas į Seimą rašė S.Kairys, tačiau į parlamentą išrinktas nebuvo.
Sveikatos apsaugos ministerija – Arūnas Dulkys
48 metų A.Dulkys – vienintelis į ministrus siūlomas technokratas. Labiausiai A.Dulkys pagarsėjo tuo, kad jo antrai kadencijai Valstybės kontrolės vadovo poste nenorėjo matyti prezidentas Gitanas Nausėda.
Sveikatos apsaugos bendruomenė dviprasmiškai vertina A.Dulkio kandidatūrą: kodėl ne medikas?
Iš Šilutės kilęs A.Dulkys mokėsi Raseiniuose, Vilniaus universitete įgijo ekonomisto specialybę, apgynė daktaro disertaciją tema „Euro zonos plėtros politinė ekonomija: asimetrijos ir holistinis požiūris“.
Dirbo Lietuvos banke, buvo Seimo pirmininko Artūro Paulausko patarėjas ekonomikos klausimais, vėliau Seimo pirmininko Viktoro Muntiano sekretoriato vadovas.
Buvo konsultantu kuriant trijų dalių dokumentinių filmų ciklą „Iš lito istorijos“.
Vedęs, turi tris dukras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – Monika Navickienė
39 metų Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė. Seime dirba antrą kadenciją.
Kilusi iš Telšių, Vilniaus universitete įgijusi filosofijos bakalauro laipsnį, o Mykolo Romerio universitete – mokesčių administravimo magistro laipsnį.
Iki posūkio į politiką dirbo įvairiose įmonėse personalo vadove, direktore.
2011-aisiais įstojusi į partiją joje netrukus užėmė rinkimų kampanijos koordinatorės pareigas, vėliau tapo partijos vykdomąja sekretore.
Išrinkta į Seimą dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Moka anglų ir rusų kalbas. Ištekėjusi, turi dvi dukras.
Susisiekimo ministerija – Kasparas Adomaitis
37 metų politikos naujokas, Laisvės partijos narys.
Kilęs iš Vilniaus, Vilniaus universitete įgijęs lyginamosios politikos magistro laipsnį.
2011–2020 m. „Euromonitor International“ miestų analitikas. Į Seimą išrinktas pirmą kartą.
Vedęs, turi tris vaikus. Moka anglų ir rusų kalbas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – Jurgita Šiugždinienė
48 metų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, pirmą kartą išrinkta į Seimą.
Kilusi iš Kauno, socialinių mokslų daktarė. Buvusi Kauno technologijų universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė ir vėliau laikinoji KTU rektorė.
Pretendentė į švietimo ministres J.Šiugždinienė siektų mažinti švietimo kokybės skirtumus
Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje dirbusi vicekanclere.
Turi metus patirties darbo Kauno miesto savivaldybės taryboje.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sekretoriato Strateginės grupės vadovė.
Moka anglų ir rusų kalbas. Ištekėjusi, turi du vaikus.
Teisingumo ministerija – Evelina Dobrovolska
32 metų Laisvės partijos narė. Lietuvos lenkė.
Kilusi iš Vilniaus, Mykolo Romerio universitete įgijusi teisės bakalauro laipsnį.
Dirbo advokato padėjėja advokatų kontoroje, specializuojasi žmogaus teisių bylose.
Turi metus darbo patirties Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Į Seimą išrinkta pirmą kartą.
Moka anglų, lenkų, rusų kalbas. Ištekėjusi, turi sūnų.
Užsienio reikalų ministerija – Gabrielius Landsbergis
38 metų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, pirmojo faktinio atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio anūkas.
Užsienio politikoje radikalių pokyčių Lietuvai nereikia, sako G.Landsbergis
Kilęs iš Vilniaus, baigė Antakalnio mokyklą, Vilniaus universitete įgijo tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro laipsnį.
Dirbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Belgijoje, Vyriausybės kanceliarijoje. Dirbo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kanceliarijoje.
Į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus įstojo 2014-aisiais.
Buvo išrinktas į Europos Parlamentą. Nuo 2016-ųjų Seimo narys.
Vienas turtingiausių šios kadencijos parlamentarų. VMI duomenimis, politiko sutuoktinei Austėjai Landsbergienei priklausantys privačių darželių „Vaikystės sodas“ ir mokyklų „Karalienės Mortos mokykla“ tinklai vertinami 12,85 mln. eurų, tad bendras šeimos turtas siekia apie 14,5 mln. eurų.
Vedęs, turi keturis vaikus. Moka anglų, vokiečių, prancūzų kalbas.
Vidaus reikalų ministerija – Agnė Bilotaitė
38 metų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė, Seime dirbanti ketvirtą kadenciją.
Į vidaus reikalų ministres pretenduojanti A.Bilotaitė žada inicijuoti sistemos auditą
A.Bilotaitė kilusi iš Klaipėdos, Mykolo Romerio universitete ji yra įgijusi teisės magistro laipsnį.
Su šeima buvo įsteigusi įmonę, užsiimančią krovinių vežimu vidaus keliais, dirbo įmonės administratore.
Į politiką pasuko 2006-aisiais.
Konkurse Mis Klaipėda 2003 metais iškovojo Mis Foto titulą.
Moka anglų, rusų, vokiečių kalbas.
Neištekėjusi, gyvena partnerystėje, turi sūnų.
-
Paaiškėjo kandidatai į Vyriausybę: sveikatos apsaugai gali vadovauti A.Dulkys, finansams – G.Skaistė, užsienio reikalams – G.Landsbergis
-
Kandidatas į kultūros ministrus S.Kairys: „Svarbu, kad nežiūrėtume į kultūrą kaip į nereikalingą žmogui daiktą“
-
I.Šimonytės kariauna: jaunas, prie lyčių lygybės priartėjęs ir ne itin patyręs kabinetas: kaip jiems sektųsi?
-
Užsienio politikoje radikalių pokyčių Lietuvai nereikia, sako G.Landsbergis
-
Į vidaus reikalų ministres pretenduojanti A.Bilotaitė žada inicijuoti sistemos auditą
-
Socialinės apsaugos ir darbo ministre siūloma M.Navickienė: prioritetas tiems, kurie patiria didžiausią atskirtį
-
Krašto apsaugai vadovauti siūlomas A.Anušauskas: finansavimas gynybai turi būti didesnis nei 2 proc. BVP
-
A.Armonaitė Vyriausybę žada telkti pagalbai verslui
-
G.Skaistė peržiūrėtų biudžetą, numatytų daugiau lėšų nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams
-
Sveikatos bendruomenė dviprasmiškai vertina pretendentą į ministrus: kodėl ne medikas? Paaiškina I.Šimonytė ir A.Dulkys
-
Kandidatas į energetikos ministrus D.Kreivys dėl Astravo elektros žada keisti savo retoriką
-
Pretendentė į švietimo ministres J.Šiugždinienė siektų mažinti švietimo kokybės skirtumus
-
A.Dulkys žada neieškoti „valstiečių“ klaidų: svarbu spręsti, kaip išeiti iš krizės
