„Gynybos sekretoriui išreiškiau Lietuvos pasirengimą priimti ir daugiau JAV karių, jeigu būtų toks administracijos sprendimas“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
Perklausta, ar pats L.Austinas pažadėjo sustiprinti amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, I.Šimonytė teigė, jog „tokie pažadai taip paprastai nėra dalinami“.
Vyriausybės vadovė taip pat teigė iš JAV gynybos sekretoriaus išgirdusi įsipareigojimą, kad Baltijos šalių saugumui bus skiriamas „deramas dėmesys“.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius batalionus – apie 500 karių.
Lietuvos ir JAV pareigūnų susitikimas vyko Maskvai prie Ukrainos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos.
Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. Kijevas penktadienį perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius pastaruoju metu išaugo iki 149 tūkstančių.
Pretekstas kuriamas „atžagariomis rankomis“
Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO ir Vakarų valstybių lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų. Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą, o ataka gali prasidėti artimiausiomis dienomis.
Paklausta ar karas Ukrainoje yra neišvengiamas, I. Šimonytė teigė, jog jos manymas neturi didelės reikšmės, be to, ji pasitiki sąjungininkų žvalgybine informacija.
„Reikia žiūrėti į faktus, o faktai yra tokie, kad per praėjusią parą įvyko labai daug dalykų, kuriuos galima laikyti preteksto kūrimu. Aišku, kai kurie dalykai yra kuriami atžagariomis rankomis“, – dėstė ji.
Ministrė pirmininkė kaip pavyzdį įvardijo prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje paskelbtą civilių gyventojų evakuaciją.
Luhansko separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas tokį raginimą paskelbė penktadienį, įraše paminėdamas ir pačią datą – vasario 18-ąją, nors meta duomenys atskleidžia, kad kreipimasis buvo įrašytas keliomis dienomis anksčiau.
„Tą matome, manau, kad tą mato ir mūsų partneriai, to naivumo yra mažiau“, – sakė I.Šimonytė.
Baltarusijos ginklavimasis
Dalis Rusijos karių šiuo metu dislokuota Baltarusijoje, o tai kelia papildomų įtampų prie rytinių NATO sienų.
„Galbūt kažkas turi vilties, kad karinės pajėgos pajudės atgal į Rusiją, bet realistiškesnis scenarijus yra, kad ne“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Pasak jos, tą patvirtina ir pastarasis V.Putino ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos susitikimas dėl saugumo situacijos.
„Šitas pokytis būtų labai didelis saugumo situacijos pokytis. Tuomet, galvojant apie Suvalkų koridoriaus ir Baltijos šalių gynybą, manau, kad tikrai bus reikalingi papildomi sprendimai ir mes jų sieksime“, – dėstė ministrė pirmininkė.
Su JAV gynybos sekretoriumi Ll.Austinu šeštadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad išaugus įtampai regione atgrasymo priemones sustiprintų šalyje dislokuotas nuolatinis rotacinis batalionas.
„Valstybės vadovas akcentavo, kad, išaugus įtampai regione, JAV nuolatinio rotacinio armijos bataliono dislokavimas Lietuvoje sustiprintų atgrasymo priemones“, – teigiama Lietuvos Prezidentūros pranešime spaudai.
Pasak jo, nuo 2019 metų Lietuvoje dislokuotos JAV karinės pajėgos yra svarbi atgrasymo priemonė, demonstruojanti sąjungininkų solidarumą ir saugumo nedalomumo principą.
Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. Kijevas penktadienį perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius išaugo iki 149 tūkstančių.
Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO ir Vakarų valstybių lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų.
Ukrainos rytuose įsitvirtinusių separatistų lyderiai šeštadienį paskelbė „visuotinę mobilizaciją“, didėjant nuogąstavimams, kad šalyje atsinaujins didelio masto karo veiksmai.
