Paklausta, kaip atsakytų į prezidento kritiką dėl vangumo ir abejingumo diegiant antiinfliacines priemones, trečiadienį spaudos konferencijoje dalyvavusi I.Šimonytė nurodė taip:
„Man labai gaila, kad prezidentas galbūt jau šiek tiek pavargo užsiimti užsienio politika ir vėl grįžo prie savo įprastų Vyriausybės kritikavimo pomėgių.“
Spaudos konferencija:
Vyriausybė, pasak jos, pirmiausia siekia atsinaujinti ekonomines projekcijas:
„Jau sakiau ir dar kartą galiu pakartoti, kad Vyriausybės planuose pirmiausia yra ekonominių projekcijų atnaujinimas. Lietuvos bankas savo projekcijas turėtų atnaujinti kovo pabaigoje. Manau, kad Finansų ministerija – taip pat tuomet.“
„Yra daug neapibrėžtumų dabartinėje ekonominėje situacijoje ir tas neapibrėžtumas yra labai didelis. Dėl to patikimai prognozuoti tiek ekonomikos plėtrą, tiek atskirų rodiklių pokytį yra sudėtinga“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, reikia įsivertinti didėjančius infliacijos šaltinius ir pasirinkti priemones, kurios būtų taikliausios siekiant sumažinti infliacijos šoką.
Vyriausybė yra nusiteikusi po to, kai bus atnaujintos makroekonominės prognozės, taip pat pateikti tuos siūlymus.
„Aš suprantu, kad prezidentui atrodo, jog jo siūlomos priemonės yra absoliuti tiesa ir vienintelis galimas sprendimas, tačiau, matyt, gali būti ir kitokių požiūrių.
Vyriausybė, kaip aš ne kartą esu sakiusi, yra nusiteikusi po to, kai bus atnaujintos makroekonominės prognozės, taip pat pateikti tuos siūlymus, kurie būtų susiję ir su horizontaliais sprendimais, susijusiais su žmonių pajamomis arba kompensacijomis, jų rato plėtimu, taip pat su energetikos paslaugų, energetikos prekių kainodara, visų pirma, žinoma, žvelgiant į tai, kas bus po liepos 1 dienos, nes po tos dienos prasideda naujas reguliavimo laikotarpis“, – patikino I.Šimonytė.
Prezidentūra: žmonės paliekami vieni su kainų našta
Į šiuos jos žodžius vėliau sureagavo prezidentūra ir pažymėjo, kad šalies vadovas mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.
„Prezidentui užtenka jėgų ir energijos dirbti tiek užsienio politikoje, buriant paramą Ukrainai bei stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą, tiek ir vidaus politikoje, siekiant sumažinti infliacijos poveikį labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms“, – trečiadienį teigė prezidento atstovas Tomas Beržinskas, kurį cituoja BNS.
Gaila, kad dalis politikų, atrodo, pavargsta dar prieš pradėdami dirbti, o Lietuvos žmonės paliekami vieni su augančių kainų našta.
„Gaila, kad dalis politikų, atrodo, pavargsta dar prieš pradėdami dirbti, o Lietuvos žmonės paliekami vieni su augančių kainų našta“, – pridūrė jis.
Anksčiau trečiadienį per spaudos konferenciją prezidentūroje šalies vadovas G.Nausėda teigė, kad jį stebina valdančiųjų abejingumas infliacijai bei delsimas priimti kainas mažinančias priemones.
„Mes turime pagaliau rasti savyje valios imtis tų sprendimų. Galime diskutuoti dėl konkrečių sprendimų, galima atmesti vienus, pasirinkti kitus, bet kada atmetami vieni sprendimai ir nepasiūloma nieko mainais, atleiskite, tai yra nelabai konstruktyvios politikos pavyzdys“, – komentavo prezidentas.
Seimas praėjusią savaitę atmetė prezidento siūlymą dėl vienkartinių 100 eurų išmokų mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau ėmėsi jo iniciatyvos didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų.
Paklaustas apie naujus antiinfliacinių priemonių pasiūlymus, G.Nausėda teigė lauksiantis siūlymų iš kitų politikų, taip pat galbūt grįšiantis prie ankstesnių savo iniciatyvų.
Vasarį Lietuvoje infliacija, palyginti su 2021 metų vasariu, siekė 14,2 procento, rašo BNS.
Anot Statistikos departamento, infliacijai daugiausiai įtakos turi šilumos, degalų ir tepalų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, dujų, duonos ir grūdų produktų, daržovių, restoranų, kavinių, elektros, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas bei vandentiekos kainų sumažėjimas.
Ekonomistai sako, kad kainų augimas tęsis, o pikas gali būti pasiektas vasarą.
