„Patį procesą vertiname kaip hibridinę agresiją, kuri yra nukreipta netgi ne prieš Lietuvą, o prieš visą Europos Sąjungą (ES). Tam pagrindas, matyt, yra ES ir Lietuvos principinga pozicija dėl suklastotų rinkimų rezultatų ir represijų prieš pilietinę visuomenę (...), sankcijas“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė pirmininkė.
Anot jos, nelegalių migrantų srautų organizavime aktyviai ir pasyviai dalyvauja Baltarusijos režimo institucijos ir sąlygos migrantams kirsti sieną sudaromos sąmoningai.
„Už to matome tikslą sukelti žalą mūsų valstybei, destabilizuoti padėtį“, – sakė ji.
I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad būtinai reikia turėti omenyje planuojamas „Zapad“ pratybas.
Pasienyje – daugiau kariuomenės ir fizinis barjeras
Jos teigimu, į pagalbą bus pasitelkta kariuomenė, tai padidins pajėgas, dirbančias pasienyje.
„Kariuomenė nešaudys, man labai gaila ir baisu, kad tokių pareiškimų pasitaiko girdėti. Siūlyčiau labai rimtai vertinti savo žodžius. Šie žmonės yra aukos vertelgų. Ir šiuo atveju taip pat ir režimo, kuriam yra visiškai nusispjauti į žmones ir į žmonių teises“, – paklausta, ką pasienyje veiks kariuomenė, „nejau šaudys“, kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, migrantai dažnai suvedžiojami istorijomis, kad į ES patekti labai paprasta – tereikia sumokėti didelę sumą pinigų.
Didelė dalis žmonių parduoda viską, ką turi, kad galėtų atvykti.
„Didelė dalis žmonių parduoda viską, ką turi, kad galėtų atvykti. Žmogiškai tai tikrai yra tragedijos labai dažnu atveju ir mums į tai reikėtų žiūrėti labai atsakingai“, – sakė politikė.
„Bus pradėtas papildomo fizinio barjero, kuris skiria Lietuvą ir Baltarusiją, diegimas. Jis būtų tam tikras ženklas ir atgrasymo veiksmas nelegalių migracijos srautų organizatoriams“, – sakė ji.
Paprašyta patikslinti, koks tai bus barjeras, I.Šimonytė teigė, kad nekalbama apie „mūro sieną ar kažkokią geležinę sieną“.
Jos teigimu, kalbama apie koncertinos tipo užtvarą, kokią naudoja kariuomenė.
Greičiausiai ji bus statoma ne per visą sieną, o jautriausiose vietose.
Sieks pagreitinti prieglobsčio svarstymo procedūrą
Penktadienį Vyriausybė svarstys projektus, kuriuos teiks Seimui ir prašys parlamentarų svarstyti ypatingos skubos tvarka. Parlamentas kitą savaitę planuoja neeilinę sesiją.
Teisės aktai, anot premjerės, supaprastintų prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ir jas pagreitintų.
„Ne paslaptis, kad jomis yra piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, ilginant laiką ir tą laiką bandant išnaudoti kažkokiems procesiniams veiksmams, galbūt per tą laiką tikintis palikti Lietuvos teritoriją ir išvykti į kitas ES valstybes“, – sakė ji.
Premjerės teigimu, su kaimyninėmis šalimis bus konsultuojamasi dėl papildomos kontrolės ties vidinėmis ES sienomis. To reikia tam, kad būtų aišku, jog galimybės patekti į Europą yra griežtai ribojamos.
I.Šimonytė pabrėžė, kad su ES vadovais buvo kalbama apie europinį dialogą su šalimis, iš kurių, manoma, Lietuvą pasiekia didžiausi migrantų srautai.
kitą savaitę premjerė planuoja lankytis Graikijoje, kuri taip pat buvo susidūrusi su migrantų antplūdžiu.
„Praktinis darbas vyksta vyko ir vyks, bus intensyvus (...) Prašysime tarptautinių partnerių paramos“, – pabrėžė ji.
Savivaldybių prašo pagalbos izoliuojant, ne daugiau
Savivaldybių asociacija išreiškė nerimą dėl to, kur reikės apgyvendinti migrantus pasibaigus 10 dienų izoliacijos terminui.
„Vyriausybės planas yra turėti kaip įmanoma daugiau kompaktiškų vietų, kuriose šie žmonės būtų laikomi iki jų prašymų nagrinėjimo pabaigos. Mes tikrai neturime intereso blaškyti žmones mažomis grupelėmis po įvairias Lietuvos savivaldybes, nes tai didina kaštus ir pačiai Vyriausybei, todėl, kad reikia užtikrinti apsaugą, jei yra daug vietų po mažai žmonių – tai logistiškai nepraktiška“, – kalbėjo premjerė.
Situaciją, anot jos, komplikuoja koronavirusas, nes atvykėlius reikia izoliuoti.
Todėl, pasak premjerės, prašyta savivaldybių pagalbos – kad suteiktų apgyvendinimą migrantams toms dešimčiai dienų. Vėliau, anot jos, jie būtų perkeliami į kompaktiškas sulaikymo vietas.
„Mes norėtume ne savivaldybėms išbarstyti atsakomybę už procesą, bet norime savivaldybių pagalbos tam tikriems proceso veiksmams“, – pabrėžė ji.
