„Tai nesvarstoma (privalomo skiepijimo ir kitų sugriežtinimų įvedimas – BNS) (...) Nemanau, kad mes jau dabar esame tokioje situacijoje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje teigė I.Šimonytė, BNS paklausta nuomonės dėl Latvijos vyriausybės sprendimų dėl skiepijimo skatinimo.
Tačiau, anot premjerės, privalomai ketinama testuoti daugiau žmonių, pavyzdžiui, vykdančius viešojo administravimo funkcijas, tarkime, valstybės institucijose, tolimojo susisiekimo vairuotojus, nes nemaža dalis koronaviruso atmainų Lietuvą „pasiekia tokiu kanalu“.
I.Šimonytės teigimu, kitą savaitę šiuo klausimu bus daugiau informacijos.
„Pradžioje galėtų būti tam tikras sprendimas (testavimo apimčių didinimas – BNS). (...) Vyriausybė siūlys plėsti profesijų sąrašą, kad privalomai reguliariai darbuotojai būtų testuojami. Tik palaikydami aukštas testavimo apimtis, o tam reikės plėsti privalomo testavimo kategorijas, galėsime užčiuopti tas tendencijas pakankamai anksti, kad nebūtų taip, kaip praėjusiais metais, kai atvejų skaičius labai nukrito, atrodė, kad viskas yra gerai, o paskui labai staigiai pakilo“, – kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, Latvijoje žmonių, kurie yra paskiepyti vienu arba abiem skiepais yra daugiau nei 10 procentinių punktų mažiau nei Lietuvoje.
„Tas skirtumas yra gana reikšmingas, bet tikrai tas imunizacijos skaičius tikrai negali niekaip leisti mums atsipalaiduoti“, – teigė I.Šimonytė.
Be kita ko, ji pabrėžė, kad tose šalyse, kur vakcinacijos lygis yra aukštesnis negu Lietuvoje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, atvejų skaičius gali plisti pakankamai sparčiai tarp nevakcinuotų žmonių.
„Ne pats atvejų skaičius yra baisus, baisios yra pasekmės, kurias liga sukelia ne tiek žmonių sveikatai, apie ką gal dar nelabai daug žinome, kiek sveikatos sistemai, nes niekas taip žmonių nepiktina, kaip tai, kad yra apribotas kitų sveikatos paslaugų prieinamumas. (...) Tiesiog reikia atiduoti sveikatos sistemos išteklius ir atiduoti rezervus kovido gydymui“, – pabrėžė premjerė.
Darbdaviai Latvijoje turės teisę atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato.
Be to, Latvijos ministrų kabinetas nutarė, kad skiepytis nuo COVID-19 ligos bus privalu, be kita ko, medikams, socialiniams darbuotojams ir mokytojams. Tokius pažymėjimus taip pat privalės turėti valstybės tarnautojai, teikiantys paslaugas valstybės ar savivaldybių institucijose.
I.Šimonytė sako, kad tokiais žingsniais latviai „visais būdais“ siekia išvengti naujų karantinų ir blogėjančios padėties.
Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad prievolė periodiškai testuotis dėl koronaviruso būtų įvesta nepasiskiepijusiems ir COVID-19 nepersirgusiems asmenims, užsiimantiems tarptautinių krovinių pervežimo, viešojo transporto ir keleivių pervežimo veikla, organizuojantiems ir vykdantiems laisvalaikio bei pramogų paslaugas, t. y. renginius.
Taip pat į sąrašą patektų viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla bei mažmenine prekyba, viešojo administravimo veikla užsiimantys darbuotojai.
Šiuo metu prievolė periodiškai testuotis numatyta asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir globos įstaigų darbuotojams, švietimo paslaugų vykdytojams, įskaitant ir vaikų vasaros stovyklas.
Epidemiologinės situacijos gerėjimas sustojo, sako premjerė
I.Šimonytė sako, kad epidemiologinės situacijos gerėjimas šalyje sustojo, todėl ragina žmones pasinaudoti galimybe pasiskiepyti nuo koronaviruso.
Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad didesnis vakcinacijos mastas yra vienintelė galimybė išvengti karantino, kurio, jos žodžiais, niekas nenori.
Man labai gaila, bet aš manau, kad turėsime pagrindo konstatuoti, kad situacijos gerėjimas sustojo.
„Man labai gaila, bet aš manau, kad turėsime pagrindo konstatuoti, kad situacijos gerėjimas sustojo. Mes negalime sakyti, kad ji labai dramatiškai pablogėjo, bet aš vertinčiau, kad jau kelinta diena naujų atvejų skaičius, palyginti su prieš tai buvusia savaite, nebemažėja ir teigiamų testų dalis nuo visų atliekamų testų didėja“, – sakė ji.
„Turint minty intensyvius socialinius kontaktus ir tai, kad daug žmonių bendrauja vienas su kitu, neatmesčiau, kad galime matyti ir spartų naujų atvejų skaičiaus kilimą. Jei nenorime naujo karantino, o tikrai nenorime, esu tikra dėl to, šitos kelios savaitės ar mėnuo, kuris yra turbūt santykinai „žalias“, galėtų būti geriausia proga padovanoti dovaną sau pačiam ir kitiems, nueiti ir pasiskiepyti“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Lietuvoje 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų pastaruoju metu mažėja ir siekia 16 atvejų, tačiau Europoje ir pasaulyje epidemiologai baiminasi dėl galimos ketvirtosios bangos plintant užkrečiamesnei ir pavojingesnei koronaviruso delta atmainai.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 33 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų neregistruota.
