„Kai žmonės renkasi testavimą vietoj vakcinavimo – čia yra epidemijos kontrolės priemonė sektoriuose, kur yra daugiau kontaktų, kur mes nustatome didesnį atvejų, ypatingai įvežtinių, skaičių arba kur bendras vakcinavimo lygis yra mažesnis, kaip transporte. Dabar mes į tai žiūrime kaip į tokią prevencinę kontrolės priemonę, tačiau kuo toliau laikui einant, vis dėlto reikės ir tokių priemonių, kurios tą alternatyvą rinktis testavimą, kuris yra visuomenei brangus, nes mokesčių mokėtojai už jį moka nemažai, padarys šiek tiek darančią įtaką arba paties darbuotojo, arba darbdavio kišenei“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
Ji teigė, kad šis klausimas buvo aptartas ir su darbdavių atstovais, kurie supranta, jog pasiskiepyti kuo daugiau žmonių yra visos visuomenės, o taip pat ir darbdavių, interesas, todėl gali būti svarstomos ir tam tikros skatinimo priemonės besiskiepijantiems.
„Aš sakyčiau, kad ir įmonės, ir darbdaviai – ir apie tai kalbėjome su darbdavių organizacijomis – yra suinteresuoti, kad kuo daugiau žmonių būtų paskiepyta, tai galbūt mes čia galime kalbėti apie kažkokias papildomas priemones, kur ir verslas, darbdaviai prie to prisidėtų per papildomą laisvadienį. Bet man atrodo labai svarbu, kad tokias priemones nustatant, tie žmonės, kurie jau pasiskiepijo, priėmė sąmoningą sprendimą saugodami save ir kitus, nesijaustų šiek tiek kvailio vietoje“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Ji teigė, kad už testavimą valstybė mokės „dar kurį laiką“.
„Manau, kad iki rudens galime sakyti, kad tikrai“, – sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, tai galioja kalbant apie specialybes, kurioms yra privaloma testuotis, tuo tarpu žmonėms, kurie savanoriškai testuojasi norėdami keliauti ar patekti į renginius, galimybė tai padaryti nemokamai gali būti panaikinta anksčiau.
„Čia mes kalbame apie valstybės nustatytą prievolę. Ir čia yra valstybės nustatyta prievolė testuotis ir tai yra truputėlį kitas dalykas. Bet kai mes kalbame apie alternatyvas, apie žmogaus galimybes rinktis, ypatingai dėl savo asmeninių tam tikrų laisvalaikių ar kažkokių kitų poreikių, tuomet jau, matyt, mokesčių mokėtojų pareiga šitą sąskaitą apmokėti tikrai pasibaigs greičiau negu kad privalomo testavimo“, – pareiškė ministrė pirmininkė.
I.Šimonytė vylėsi, kad paskutiniu metu matomi augantys pirmuoju skiepu pasiskiepijusiųjų skaičiai rodo, jog žmonės įvertino prastėjančią epidemiologinę situaciją ir tai, kad reikėtų suskubti iki rudens pasiskiepyti.
„Kartais žmonės, kurie nenori skiepytis, sako, čia yra mūsų teisė ir niekas negali mums aiškinti, kad mes neturime teisės šitaip elgtis. Visa tai būtų gerai, jeigu tai nepažeistų kitų žmonių teisių, todėl, kad kiti žmonės turi teisę į sveikatos paslaugas ir jeigu jie tų sveikatos paslaugų negauna todėl, kad visa sistema iš esmės yra paskiriama tam, kad gydytume žmones, kurie yra užsikrėtę covidu, ir dabar, kai yra vakcina ir galimybė apsisaugoti nuo tos ligos bent jau sunkių formų tikrai yra prieinama, manau, kad tai nėra labai sąžiningas argumentavimas“, – sakė ji.
Lietuvoje nuo COVID-19 bent viena vakcina yra pasiskiepiję 47 proc. gyventojų.
Nuo liepos 26 dienos įsigalioja papildytas sąrašas specialybių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19: į jį be kitų ir anksčiau buvusių specialybių įrašyti krovinių ir keleivių vežėjai, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojai, kariai.
Privalomo testavimo nereikia, jei darbuotojas yra pilnai pasiskiepijęs arba persirgęs koronavirusu.
