„Dabar į savo rankas techninius pokalbius su Minsko atstovais perėmė Europos Komisija ir (ES) Išorės veiksmų tarnyba. Mums labai svarbu, kad bet kokie pokalbiai būtų koordinuojami su tomis šalimis, kurios yra hibridinės atakos priešakinėse linijose – tai yra ir su Lietuva, ir su Lenkija, ir su Latvija, ir kad nebūtų priimami tokie sprendimai, kurie neleis išspręsti situacijos iš esmės“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu sekmadienį sakė I.Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija klausimais, susijusiais su hibridine ataka, bendradarbiauja kasdien. Sekmadienį, sakė I.Šimonytė, su M.Morawieckiu buvo sutarta ir toliau palaikyti nuolatinį ryšį, keistis informacija ir koordinuoti veiksnius.
„Tuo pačiu noriu pasinaudoti proga padėkoti Lenkijos premjerui už institucinę paramą, kurią Lietuva yra gavusi tiek pareigūnų, kurie padeda mūsų pareigūnams dirbti, pavidalu, tiek įvairiais kitais pavidalais“, – sakė I.Šimonytė.
Ji tvirtino, kad Lietuvos ir Lenkijos plėtojama strateginė partnerystė yra labai svarbi, nes saugumo iššūkiai regionui yra bendri ir juos reikia atliepti bendrai.
„Mūsų bendradarbiavimas tiek saugumo, tiek gynybos, tiek sienos apsaugos srityse tarp įvairių institucijų yra turbūt jau šiandien pavyzdinis, bet ir toliau, matyt, kad turi galimybių būti dar stipresnis“, – sakė I.Šimonytė.
I.Šimonytė sakė norinti pabrėžti solidarumą su Lenkija, nes jai tenka didžiausias hibridinės atakos ties Europos Sąjungos sienomis krūvis.
„Reikia neapsigauti ir nepasiduoti propagandos bandomam piešti neva tai dvišalių nesutarimų tarp Lenkijos ir Baltarusijos vaizdui, nes, kaip ir tada kai visa šitai prasidėjo ir kai didžiausią įtampą teko atlaikyti Lietuvos Respublikai vasarą, (...) dabar situacija šiek tiek pakitusi, bet pati esmė nesikeičia. Tai Lukašenkos režimo spaudimas ES, spaudimas atšaukti sankcijas, pripažinti kažkokį pono Lukašenkos statusą, ir tuo tikslu nesiskaitoma su jokiomis priemonėmis, įskaitant ir žmonių naudojimą kaip priemones“, – sakė I.Šimonytė.
Ji teigė, kad spaudimas Minsko režimui turi būti didinamas, užtikrinant, kad ši ataka liautųsi ir humanitarinė krizė Baltarusijoje būtų išspręsta.
Taip pat, pasak premjerės, reikia siekti, kad būtų įvykdyti ES nuo 2020 m. rugpjūčio kelti reikalavimai dėl politinių kalinių paleidimo Baltarusijoje ir demokratinių rinkimų organizavimo. Tik tuomet, anot jos, galės vykti diskusija su režimu.
M.Morawieckis: migrantų krizei aštrinti gali būti pasitelkta situacija Afganistane
Lenkijos premjeras M.Morawieckis dėkojo I.Šimonytei už galimybę susitikti ir pasikeisti nuomonėmis.
Jis tvirtino, kad sudėtingoje situacijoje Lenkija tęsia prieš kelias savaites pradėtas diplomatinį darbą, kuris jau turi pirmų laimėjimų.
„Kalbėjimas su mūsų kolegomis Artimuosiuose Rytuose ir Turkijoje leido pasiekti, kad naujų migrantų judėjimas, kurie Lukašenkos režimo naudojami kaip gyvi skydai kaip ginklas tame naujame hibridiniame kare, kol kas sulaikytas. Kartu greitai pavyko mobilizuoti visos Europos paramą, NATO, G7. Supratimas mums, Lenkijai, Lietuvai, kitoms Baltijos šalims iš visų pusių plaukia“, – sakė M.Morawieckis.
Visgi Lenkijos premjeras sakė manantis, kad tai greičiausiai ilgesnės krizės pradžia, o šia krizę Lukašenkos režimas tikriausiai režisavo bendradarbiaudamas su Rusija.
„Per pastaruosius mėnesius Baltarusija stiprina savo veiksmus prieš ES. Reikia suvokti, kad tai konfliktas ne tik su Lenkija ar Lietuva, tai bandymas pažeisti NATO ir ES rytinę sieną“, – sakė M.Morawieckis.
M.Morawieckis sakė manantis, kad kitai migracijos krizės bangai Rusija ir Baltarusija turbūt bandys pasinaudoti situacija Afganistane ir Vakarų „sąžinės graužimu“ pasitraukus iš šios šalies. Premjero teigimu, iš šios šalies gali pradėti judėti migrantai.
M.Morawieckis atkreipė dėmesį ir į tai, kad prie Ukrainos sienų Rusija kaupia kariuomenę, auga spaudimas Ukrainai. Lenkijos premjeras minėjo ir Rusijos veiksmus bandant destabilizuoti situaciją Moldovoje, energetikos krizę Europoje dėl aukštų dujų kainų. Jo teigimu, visi šie dalykai susiję.
„Šiandien rytiniame NATO, ES flange matome didžiules rizikas. Kartu su ponia premjere bandome įtikinėti partnerius“, – sakė M.Morawieckis.
Pasak Lenkijos premjero, Lenkija yra pasirengusi padėti migrantams ir suteikti maisto ar medicinos, bet Lenkija nėra prileidžiama prie tokios pagalbos.
Jis teigė drauge su I.Šimonyte norintis kreiptis į Vakarų sąjungininkus, kad „atskiros problemos, kurios tarp mūsų yra“, neuždengtų tikrų didžiulių rizikų, esančių horizonte.
Apie vizitą pranešta šeštadienį
Apie Lenkijos ministro pirmininko M.Morawieckio vizitą Lietuvoje Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija pranešė šeštadienį.
Skelbta, kad jis su premjere Ingrida Šimonyte aptars situaciją šalių pasienyje ir tolimesnius bendrus veiksmus didinti bendruomenės spaudimą Minskui.
Sekmadienį M.Morawieckis pavadino migrantų krizę Baltarusijos pasienyje su Europos Sąjunga „didžiausiu bandymu destabilizuoti Europą“ per tris dešimtmečius.
„Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pradėjo hibridinį karą prieš ES. Tai – didžiausias bandymas destabilizuoti Europą per 30 metų. Lenkija nepasiduos šantažui ir darys viską, kad apgintų ES sienas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė M.Morawieckis.
Prie įrašo pridėta premjero vaizdo žinutė. Joje jis ragina solidarizuotis su Lenkija, Latvija ir Lietuva.
Sekmadienį M.Morawieckis taip pat lankosi Latvijoje ir Estijoje. Ktą savaitę jis planuoja vykti į kai kurias kitas Europos šalis. Jų pavadinimų M.Morawieckis kol kas nenurodė.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko apie 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio apgręžta daugiau nei 7 tūkst. žmonių.
Vakarai kaltina A.Lukašenką apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų prie sienos ir siekiant destabilizuoti ES, tokiu būdu keršijant už bloko sankcijas, paskelbtas Minsko režimui dėl represijų prieš opoziciją.
Baltarusija tai neigia ir kritikuoja migrantų neįsileidžiančią ES.
Lenkija neįsileidžia migrantų ir sako, kad saugo visos Europos sieną. Žodinę paramą Varšuvai reiškia ES, NATO ir JAV.
Kai kurie migrantai neteko vilties pasiekti Europą ir šią savaitę buvo parskraidinti į savo kilmės šalis.
Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad nuo rugpjūčio, kai prasidėjo krizė pasienyje, jau mirė mažiausiai 11 migrantų.
Humanitarinės organizacijos spaudžia sudaryti galimybes teikti pagalbą įstrigusiems migrantams; nevyriausybinės organizacijos Lenkijoje organizuoja labdaros rinkimą.
Šeštadienį Varšuvoje ir prie sienos esančioje Hainuvkoje turi vykti paramos migrantams demonstracijos.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sakė, kad pagalbą pirmiausia reiktų siūlyti potencialiems migrantams tose šalyse, kur jie gyvena.
„Netraukime šių žmonių čia, padėkime jiems ten, iš kur jie atvyksta“, – sakė jis.