Ji sako, kad dideli užsikrėtimo atvejų nenustatytomis aplinkybėmis skaičiai „veikiausiai yra susiję ne su tuo, kad tų atvejų neįmanoma nustatyti, o labiau su tuo, kad galbūt žmonės nenori atskleisti, kokiomis aplinkybėmis jie galėjo užsikrėsti“.
„Galbūt, tos aplinkybės buvo susijusios su kažkokia veikla, kuri pagal karantino režimą yra ribojama. Ir man dėl to labai gaila, nes tokiu būdu yra didinama rizika tiesiog kitiems visuomenės nariams, nes kontaktai, žmonės, kurie gali būti užsikrėtę, žinoma, negali būti tinkamai nustatyti, įspėti, testuoti ir negali būti užkardytas viruso plitimas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.
„Tikrai raginčiau žmones, kuriems jau kliuvo taip, kad testas yra teigiamas, savo informacija turime pasidalinti su NVSC. Nes čia yra ne tam, kad kažkas gautų baudą, būtų nubaustas, o tam, kad būtų kuo greičiau nustatyti atvejai, kur židiniai, protrūkiai arba kur galimas kažkoks siūlo galas, iš kurio paskui išsivynios labai labai daug kelių, kurių jau negalėsime sugaudyti“, – pridūrė ji.
I.Šimonytė, kalbėdama apie reiškiamą kritiką NVSC, pripažino, kad „visose srityse mums visiems yra kur pasitempti, taip pat ir institucijai organizuojant savo darbą“.
NVSC pastarosiomis savaitėmis viešai nebeskelbia detalių epidemiologinių duomenų apie naujus užsikrėtimus, židinius, tačiau centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigia, kad vasarį vien Vilniuje apie 40 proc. atvejų užsikrėtimo aplinkybės buvo nežinomos.
