„Pagrindinė, bent jau Vyriausybės, būsena – kad reikia tikėtis visko ir būti pasiruošus bet kam. Žmonės dažnai klausia: ar bus karas? Manau, kad vienintelis žmogus, kuris gali atsakyti į klausimą, ar bus karas, yra Vladimiras Putinas. Ir nežinau, ar jis jau turi atsakymą sau“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT sakė I.Šimonytė.
Anot Vyriausybės vadovės, Baltarusijos militarizavimasi Lietuva stebi jau kurį laiką, o Rusijos kariuomenės telkimas prie šiaurinių Ukrainos sienų gali atrodyti kaip spaudimas šiai šaliai, bet „atstumai nėra labai dideli ir nuo rytinės ES sienos“.
„Akivaizdu, kad šitą situaciją reikia vertinti labai rimtai, ir mes, kalbėdami su savo partneriais NATO ir ES, jau anksčiau kreipėme dėmesį į šitą faktorių. Atrodė, kad viskas sukasi aplink Ukrainą, bet dabar galbūt to supratimo yra daugiau“, – sakė ji.
Premjerė tvirtino, kad Vyriausybė vertina situaciją ir dėl į Karaliaučių grįžusio SGD laivo „Maršal Vasilevskij“.
„Šitą informaciją taip pat žinome ir tikrai dirbame, kad mūsų energetikos sistema galėtų būti pasiruošusi kokiems nors netikėtumams. Nesakau, kad būtinai turi būti, bet faktas tas, kad mes turime būti pasirengę“, – tvirtino premjerė.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją – esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO į rytinį sparną pasiuntė daugiau pajėgų: karinių laivų, naikintuvų, taip pat paskelbė padidintą pajėgų parengtį.
