2021 11 10 /11:21

I.Šimonytė: situacija pasienyje rodo, kad Baltarusijos režimui skauda dėl sankcijų

Situacija Lietuvos ir Lenkijos pasienyje rodo, kad Baltarusijos režimui skauda dėl jau priimtų sankcijų, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Ji taip pat pabrėžė, kad pasienyje su Baltarusija, kur trečiadienį įsigaliojo nepaprastoji padėtis, gyvenantiems žmonėms nerimauti dėl situacijos prie sienos nereikėtų.

Ji taip sakė paklausta, kokios Europos Sąjungos sankcijos padėtų pakeisti Minsko režimo elgesį.

„Manau, kad elgesį visuomet labiausiai keičia tos sankcijos, kurios skauda. Tai manau, kad tų sankcijų, kurios skauda, jau yra nemažai priimta, todėl, kad tai, kas dabar vyksta, yra reakcija į sankcijas“, – trečiadienį žurnalistams Kapčiamiesčio užkardoje sakė Vyriausybės vadovė.

Jos teigimu, dažniausiai režimai neigia sankcijų įtaką.

„Nors paprastai tie režimai mėgsta sakyti, kad sankcijos jiems nieko blogo nedaro ir nieko nekeičia, tačiau jeigu įvertinsite tai, ką kalba tų pačių režimų propagandistai, tai iš tų kalbų labai aiškiai girdėti, kad tai yra spaudimas atšaukti sankcijas. Vadinasi, jau dabar priimtos sankcijos gana skaudžiai kerta per ekonomiką, dar nėra įsigaliojusios JAV sankcijos, kurios įsigalios gruodžio pradžioje“, – teigė I.Šimonytė.

„Šiuo konkrečiu atveju sankcijos, kurios skirtos subjektams ir asmenims, dalyvaujantiems ir organizuojantiems šitą migrantų srautą – į Baltarusiją, visų pirma – tikrai yra labai svarbus žingsnis, bet nemanau, kad paskutinis“, – pridūrė ji.

ES šiuo metu svarsto naujas sankcijas Baltarusijai, kad paspaustų Aliaksandro Lukašenkos režimą, kaltinamą neteisėtos migracijos į kaimynines Bendrijai priklausančias šalis organizavimu.

Įtampa dar labiau pakilo nuo pirmadienio, prie Baltarusijos pasienio su Lenkija atvykus keliems tūkstančiams migrantų. Lietuvos pareigūnai baiminasi, kad panaši situacija gali pasikartoti prie jos sienų.

Premjerė: pasienio gyventojams nerimauti dėl situacijos prie sienos nereikėtų

Premjerė sako, kad pasienyje su Baltarusija, kur trečiadienį įsigaliojo nepaprastoji padėtis, gyvenantiems žmonėms nerimauti dėl situacijos prie sienos nereikėtų.

Vyriausybės vadovė ragina padėti sienos apsaugą užtikrinantiems pareigūnams, o geriausia – netrukdyti dirbti.

„Tiesą sakant, vietos gyventojai – kaip tik kalbėjome apie tai su generolu, kaip vietos gyventojai reaguoja, tai jie jau kurį laiką gyvena tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, nes ekstremali situacija galioja keletą mėnesių. Taigi, manau, kad žmonėms, esantiems arti pasienio, tai nėra kaži kokia naujiena“, – trečiadienį žurnalistams Kapčiamiesčio užkardoje sakė I.Šimonytė.

„Nerimauti, manau, kad nėra ko. Kaip tik raginčiau padėti, pagelbėti pareigūnams, jeigu yra galimybė kažkuo pagelbėti, tai tiesiog pagelbėti. O geriausia, ką mes galime padaryti, tai netrukdyti pareigūnams dirbti savo darbą“, – pridūrė ji.

Geriausia, ką mes galime padaryti, tai netrukdyti pareigūnams dirbti savo darbą.

Premjerės teigimu, žmonėms dėl nepaprastosios padėties kyla praktinių klausimų, kurie trečiadienį ir buvo aptarti su pasieniečių vadu Rustamu Liubajevu.

„Yra klausimų, žmonės klausia, ypač Lietuvos piliečiai, visų pirma, mūsų gyventojai, tokių įvairių praktinių klausimų, bet tikrai institucijos ruošia atsakymus. Taigi, manau, kad pats nepaprastosios padėties administravimo procesas žmonėms, kuriems, tarkime, tenka dirbti pasienio ruože, ar tos nepaprastosios padėties teritorijoje, ar kažkokių dalykinių reikalų turėti – tikrai visa tai išsispręs“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Lietuva stengiasi užtikrinti migrantų žmogaus teises

Lietuva, nepaisant įvestos nepaprastosios padėties pasienyje ir migrantų apgyvendinimo centuose, daro viską, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Galbūt kažkam atrodo, kad galimybė komunikuoti mobiliaisiais telefonais, susirašinėti per socialinius tinklus ir t.t. yra kažkoks žmogaus teisių ribojimas, tačiau tai tikrai neribos migrantų, jau esančių apgyvendinimo centruose, galimybių bendrauti su valstybės institucijomis“, – sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, su nevyriausybinėmis organizacijomis, advokatais, ar kitais žmonėmis, su kuriais migrantams gali būti svarbu susitikti, jie galės bendrauti gyvai, atvykę į jų apgyvendinimo centrus.

„Aš manau, kad mes darome viską, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos, bet reikia suprasti, kad šita situacija yra labai sudėtinga tuo požiūriu, kad čia tarsi nesakyčiau, kad konfliktuoja, bet vienoje vietoje susikerta du tarptautiniai įsipareigojimai. Vienas įsipareigojimas yra saugoti valstybės sieną, kuri taip pat yra ir rytinė Europos Sąjungos siena, įgyvendinti Šengeno sienų kodeksą. Kita vertus, užtikrinti ir žmogaus teises“, – kalbėjo ji.

Vyriausybės vadovė taip pat priminė, kad migrantai gali teisėtai patekti į Lietuvą, pateikiant prieglobsčio prašymus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Migrantų stovykla Medininkuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Migrantų stovykla Medininkuose

„Lietuva tikrai dar yra papildomai numačiusi galimybes pateikti prieglobsčio prašymus tose vietose, kurios iš principo yra saugios žmonėms, kurie dabar bando laužtis į valstybių teritoriją kartais“, – teigė premjerė.

„Tikrai kiekvienas atvejis yra išnagrinėjamas detaliai. Kartais kalbama, kad čia yra generalizavimas, kad mes kažkaip vienu matu matuojame visus žmones, bet reikia labai aiškiai suprasti, kad yra labai aiškios procedūros kiekvieno žmogaus situaciją individualiai įvertinti“, – pridūrė ji.

Trečiadienį pasienyje su Baltarusija, baiminantis naujo migrantų antplūdžio iš kaimyninės šalies, įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Ji taip pat įvesta ir migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis