Taip ji kalbėjo po Rygoje vykstančio Baltijos Ministrų Tarybos posėdžio.
„Šiandien, deja, situacija neatrodo labiau raminanti, todėl labai svarbu, kad mes ir toliau palaikytume aktyvų bendradarbiavimą, įgarsindami bendras pozicijas“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė pirmininkė.
Politikė pabrėžė, kad šiuo metu Europa susiduria su sunkiai prognozuojamu Rusijos elgesiu.
„Jį vertinčiau kaip siekį skaldyti (...) sąjungininkes ir partneres, todėl turime išlikti susitelkę. (...) Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą“, – sakė I.Šimonytė.
Jos teigimu, Kremliaus prašymas NATO atsisakyti atvirų durų politikos nepriimtinas, nes „pažeidžia valstybių teisę savarankiškai pasirinkti užsienio ir saugumo politiką“.
„Tai turi būti vienareikšmiškai aišku“, – sakė premjerė.
Rusija netoli Ukrainos sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos, taip pat reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atveju jos lauktų sunkios pasekmės, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas. Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Anot I.Šimonytės, Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje „kelia tiesioginį susirūpinimą“.
„Todėl turime būti pasirengę atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos lygiu, – nurodė politikė. – Turime pasiųsti aiškią žinią Rusijai ir Baltarusijai, kad tolesnės agresijos kaina bus labai didelė.“
Estijos premjerė Kaja Kallas teigė, kad saugumo situacija regione yra „sudėtingiausia situacija per pastaruosius 30 metų“.
„Nepaisant diplomatinių pastangų, nematyti ženklų, kad Rusija situaciją švelnintų“, – teigė ji.
Savo ruožtu Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis pabrėžė būtinybę NATO stiprinti rytinį Aljanso flangą.
