„Parama Ukrainai yra investicija į mūsų visų saugumą ir džiaugiuosi, kad Lietuva ir Čekija nepailsta apie tai kalbėti vienu balsu. Taip pat saviapgaulė būtų manyti, jog Rusijos grėsmė nėra ilgalaikė“, – sakė premjerė, cituojama Vyriausybės išplatintame pranešime.
Pasak I.Šimonytės, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste NATO gynybos pajėgumų ir efektyvaus atgrasymo stiprinimas privalo išlikti tarp prioritetinių uždavinių.
„Tikiuosi, kad jau Vilniaus viršūnių susitikimas ir jo sprendimai taps reikšminga žyma šiame mūsų saugumo stiprinimo procese“, – sakė premjerė.
Anot jos, karinės paramos Ukrainai apimtys ir sparta išlieka didžiulės svarbos faktoriumi mūšio lauke ir nuo to tiesiogiai priklauso, kaip greitai galės būti pasiekta taika.
Čekijos premjeras P.Fiala tviteryje paskelbė, kad su I.Šimonyte aptarė dvišalius santykius, ekonominį bendradarbiavimą, o daugiausiai dėmesio skirta Europos saugumo klausimams ir pasirengimui NATO viršūnių susitikimui liepą Vilniuje.
Vyriausybės pranešime nurodoma, kad NATO susitikimo kontekste premjerai kalbėjosi apie glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą euroatlantinio saugumo architektūrai.
Pasak I.Šimonytės, NATO gynybos planai ir jų įgyvendinimas turi atliepti Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę ir Rusijos įtakoje esančios Baltarusijos geopolitinį faktorių.
Lietuvos ministrė pirmininkė sakė, kad vis dar yra būdų, kaip sustiprinti tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, taip pat būtinas vieningas dėmesys sankcijų apėjimo galimybių mažinimui, nes naudodamasi spragomis Rusija finansuoja vykdomą karą Ukrainoje.
