Valdžią valstybėje perima centro dešinės politinių jėgų koalicija. Daugiausia svertų atsidurs Seimo rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rankose.
Skaičiuojant nuo 1992 metų, konservatoriai trečią kartą formuoja Vyriausybę. Jų ministrų kabinetai veikė 1996–2000 ir 2008–2012 metais.
Šiuos laikotarpius paženklino ekonominiai sunkumai. Teko dorotis su 1998 metais kilusios Rusijos ekonominės ir 2008-ųjų pasaulinės finansų krizių padariniais.
Būtent pastarosios krizės metu politinėje padangėje pasirodė I.Šimonytės pavardė.
2009 metų viduryje Daliai Grybauskaitei laimėjus prezidento rinkimus dirbti į Briuselį išsiųstas vienas nemėgstamiausių Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – finansų ministras Algirdas Šemeta.
Į jo vietą paskirta finansų viceministre dirbusi I.Šimonytė.
Prikiša „Lietuvos praskolinimą“
Savo karjerą I.Šimonytė pradėjo 1997 metais, dar studijuodama Vilniaus universiteto magistrantūroje.
Tada laimėjusi konkursą jį įsidarbino ekonomiste Finansų ministerijos Mokesčių skyriuje.
I.Šimonytė nurodo, kad rinktis ekonomikos studijas ją paskatino Sąjūdžio laikų diskusijos apie nepriklausomą valstybę, Nepriklausomybės atkūrimas ir perėjimas iš planinės į rinkos ekonomiką.
„Viskas buvo labai įdomu. Buvo 1987–1988 metai, vyko diskusija, kaip mes čia greitai gyvensime kaip Švedijoje. Aš nieko nesupratau, ką žmonės šneka, bet man buvo labai įdomu. Ir nusprendžiau stoti į ekonomiką. Laikmetis išprovokavo“, – yra sakiusi kandidatė į premjeres.
Finansų ministerijoje I.Šimonytė ėjo įvairias pareigas – nuo vyr. specialistės, skyriaus, departamento vadovės iki ministerijos sekretorės, viceministrės ir galiausiai ministrės.
Lietuvą užklupus ekonominei krizei dar iki tapant finansų ministre I.Šimonytė buvo įvardijama kaip labai aktyviai prisidėjusi prie tuometės valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės suformuoto bei įgyvendinto antikrizinio plano, valstybės biudžeto taisymo.
Tuo laikotarpiu priimta daug gyventojams skausmingų sprendimų: pensijų, motinystės ir tėvystės, nedarbo išmokų karpymai, biudžetininkų atlyginimų ir kitokie kriziniai sumažinimai, brangiai kainavęs valstybės skolinimasis, mokesčių didinimas.
Tai ir dabar prikišama I.Šimonytei. Politiniai oponentai dėl to ją yra vadinę buhaltere ir dabar jai mesteli apie „praskolintą Lietuvą“.
„Pavogėm pensijas, pavogėm neįgaliųjų išmokas, pavogėm algas, pavogėm daugybę įvairiausių dalykų. Bet kaip galima pavogti tai, ko nėra? Lietuva yra ta šalis, kuri niekada negyveno pagal pajamas, ji visada išleisdavo daugiau, nei surinkdavo mokesčių“, – apie krizinius sprendimus 2014 metais interviu „Žinių radijui“ kalbėjo I.Šimonytė.
Pavogėm pensijas, pavogėm neįgaliųjų išmokas, pavogėm algas, pavogėm daugybę įvairiausių dalykų. Bet kaip galima pavogti tai, ko nėra?
„Lakštingala negali nečiulbėti“
Prieš antrąjį Seimo rinkimų turą dalį žmonių ištiko deja vu, kai Europos Parlamente dabar dirbantis „krizių premjeras“ A.Kubilius užsiminė apie gresiantį diržų veržimąsi.
I.Šimonytė atsakė į buvusio viršininko svarstymus, akcentuodama, kad yra labai didelis skirtumas tarp dabartinės situacijos, sukeltos koronaviruso pandemijos, ir buvusios 2008–2009 metais.
Esą valstybės įsipareigojimai dėl pensijų indeksavimo, vaiko pinigų didinimo bus vykdomi.
„Lakštingala negali nečiulbėti, A.Kubilius negali nekalbėti apie tai, apie ką jis nori kalbėti. Tik noriu priminti, kad A.Kubilius jau antri metai užsiima Europos Sąjungos biudžetu, o ne Lietuvos. Aš gal ir nebuvau labai sužavėta tuo įrašu, bet, na, ką? Neatimsi gi iš žmogaus kompiuterio dėl to, kad jis nori tai rašyti“, – komentavo I.Šimonytė.
Vis dėlto dabar jau benueinančios Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas bus revizuojamas.
Pirmasis taikinys – Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas.
„Manau, kad didžiausios diskusijos ir bus dėl to DNR plano. Todėl, kad, mano vertinimu, neturi būti taip, kad mes turime sąlygines pajamas ir besąlygines išlaidas. Viskas turi būti labai skaidru ir aišku: kol nesame sutarę su Europos Komisija dėl kažkokių investicijų, kurios yra finansuojamos tais pinigais, netraukiame jų į biudžetą. Susitariame dėl pinigų, susitariame dėl projektų, tada biudžetą galima patikslinti“, – prieš mėnesį kalbėjo I.Šimonytė.
Susitariame dėl pinigų, susitariame dėl projektų, tada biudžetą galima patikslinti.
Su konservatoriais, bet nepartinė
A.Kubiliaus Vyriausybei baigus kadenciją, I.Šimonytė pradėjo dėstyti Vilniaus universitete, tapo Lietuvos banko valdybos nare.
Po ketverius metus trukusios politinės pertraukos 2016 metais I.Šimonytė kandidatavo į Seimą.
TS-LKD kandidatė iš A.Kubiliaus „perimtoje“ Antakalnio vienmandatėje apygardoje į Seimą buvo išrinkta pirmajame ture.
Tokią sėkmę ji pakartojo per šiuos Seimo rinkimus.
Taip pat šiemet I.Šimonytė buvo konservatorių rinkimų sąrašo lyderė.
Partija laimėjo Seimo rinkimus gavusi 50 parlamentarų mandatų.
Kai kurie apžvalgininkai pastebi, kad TS-LKD sužaidė protingai pasirinkdami nepartinę ir gerokai nei partijos lyderis Gabrielius Landsbergis populiaresnę rinkiminio sąrašo vedlę.
Juolab kad nemažai rinkėjų balsų I.Šimonytė pelnė per 2019 metais vykusius prezidento rinkimus. Juose ji taip pat dalyvavo kaip TS-LKD kandidatė.
Patekusi į antrąjį rinkimų turą, ji pralaimėjo šalies vadovu išrinktam Gitanui Nausėdai.
Nors politikoje I.Šimonytė visada su konservatoriais, kai kurie politiniai oponentai, tarkime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, ją vadina liberale.
Paklausta, kuo ji konservatorė, politikė juokaudama yra sakiusi, kad žmogus, kuris „iPhone 4“ į naujesnį pasikeitė tik 2019 metų pabaigoje, kai tas „iPhone“ numirė, turbūt yra konservatorius.
„Kuo man patinka konservatizmas ir su kuo aš save labiausiai tapatinu – kad ne paskui viską, kas yra nauja, privalome bėgti vien todėl, kad tai yra nauja. Yra daug sukurtų atramų, ant kurių laikosi visuomenės: tradicijos, kultūra, istorija. Keisti kažką vien todėl, kad keisti, nėra mano būdui. Tad jeigu kažkam atrodo, kad dėl to aš esu liberalė, tai Dieve, koks man skirtumas, ką R.Karbauskis apie mane galvoja“, – prieš Seimo rinkimus yra kalbėjusi I.Šimonytė.
Dažnai I.Šimonytė sulaukia ir klausimo, kodėl ji su TS-LKD nesusisaisto rimtesniais saitais – nepaprašo partinio bilieto.
Anksčiau ji yra aiškinusi, kad į partiją įstos, kai ateis laikas. Ar ne laikas dabar tapti TS-LKD, deleguojančios ją į ministres pirmininkes, nare?
„Gal ir laikas. Man tai yra visiškai asmeninis sprendimas. Toks, kaip sprendimas eiti į bažnyčią ar sprendimas kažkokius kitokius asmeninius sprendimus daryti vienu ar kitu metu. Tai aš nedarysiu to dėl to, kad kažkas man sako, jog tau laikas yra tai daryti. Kai man pačiai atrodys, kad man reikia tai padaryti, aš taip ir padarysiu“, – teigė I.Šimonytė.
Man tai yra visiškai asmeninis sprendimas.
Lyginama su D.Grybauskaite
Finansų ministerijoje I.Šimonytė dirbo ir tuo metu, kai jai 2001–2004 metais vadovavo D.Grybauskaitė.
Dėl karjeros, charakterio, kalbėjimo stiliaus ir tam tikro išvaizdos panašumo ji kartais palyginama su kadenciją baigusia prezidente.
Galima būsima premjerė neslepia labai dažnai sulaukianti klausimo apie santykius su D.Grybauskaite, ar jos yra draugės.
„Kai D.Grybauskaitė buvo prezidentė, o aš – finansų ministrė, mes turėjome tarnybinį santykį. Kiek kartų prezidentė mane kviesdavosi ateiti kokiu nors klausimu ar į kokį renginį, tiek mes ir matydavomės. Po to, kai išėjau iš Finansų ministerijos, aš D.Grybauskaitę mačiau atvykusią į Vilniaus universiteto rektoriaus inauguraciją, ją tuomet kvietėme dalyvauti kaip Tarybos pirmininkę. Daugiau viešuose renginiuose ją mačiau tiek, kiek ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis“, – I.Šimonytė komentavo „Delfi TV“ laidai „Nepatogūs klausimai“.
Tuo metu D.Grybauskaitė spalio pabaigoje interviu naujienų agentūrai ELTA apie I.Šimonytę atsiliepė itin palankiai:
„Aš tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvai pasisekė. Jei mes turėsime tokią premjerę, kuri yra ne tik profesionali, bet ir padorus žmogus. Ir kad mums nereikės matyti meluojančių, savo reikaliukus tvarkančių, neatsakingų veidų. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva potencialiai gali turėti tokią premjerę, kuriai ir žmonių, ir valstybės interesai bus vienintelis kriterijus, kuriuo ji remsis. Ir jokių asmeninių reikaliukų.“
Prieš keletą metų klausiama, koks politikas jai padarė didžiausią įtaką, I.Šimonytė svarstė, kad gal A.Kubilius.
„Iš tikrųjų aš esu žmogus, kuris neturi stabų. Yra istorinių asmenybių, kaip Winstonas Churchillis ar Margaret Thatcher ar kad ir Vytautas Landsbergis, kurios paliko įspūdį. Bet aš tikrai negaliu sakyti, kad seku paskui kažkokį politiką įsimylėjusiomis akimis ir kad atsiradau čia, nes mane kažkas paskatino. Greičiausiai tai nėra susiję“, – 2017 metais kalbėjo ji.
Viešumas tebetrikdo
I.Šimonytė yra prisipažinusi, kad viešo gyvenimo aspektas ją truputėlį trikdė ir tebetrikdo.
„Pats žingsnis į politinę veiklą man buvo didelis pokytis gyvenime, nes aš nesu labai viešas žmogus, nepaisant to, kad labai daug kalbu ir labai daug manęs visur yra. Nesu mėgėja būti viešai. Tas viešo gyvenimo aspektas truputėlį mane trikdė ir dabar tebetrikdo“, – 2018 metais interviu LRT Radijo laidai „Pin kodas“ pasakojo ji.
Nesu mėgėja būti viešai. Tas viešo gyvenimo aspektas truputėlį mane trikdė ir dabar tebetrikdo.
Apie politikės asmeninį gyvenimą žinoma ne itin daug.
Ji – netekėjusi. Yra pasakojusi, kad buvo sulaukusi pasiūlymo tekėti, bet jo atsisakė.
„Aš nesirinkau karjeros kaip šeimos kompensacijos. Nei viena, nei kita nebuvo mano gyvenimo tikslas. Tiesiog taip išėjo. Nesusiklostė šeimai sukurti palankios aplinkybės, tai ir nesukūriau. Karjera man klostėsi tarsi savaime, neturėjau tikslo tapti ministre“, – 2017 metais interviu žurnalui „Moteris“ kalbėjo politikė.
I.Šimonytė ne vienerius metus slaugė ilgai reumatoidiniu artritu sirgusią mamą Danutę Šimonienę.
Dėl jos patogumo persikėlė iš buto į namą su pandusu, kur lengviau privažiuotų medikai.
I.Šimonytės mama mirė daugiau kaip prieš metus.
Pati I.Šimonytė žurnalui „Žmonės“ yra sakiusi, kad mamą liga užklupo vos keturiasdešimties.
„Tai – bjauri autoimuninė liga, kuri suėda visus žmogaus sąnarius. Dabar yra daugybė vaistų, bioterapijos – tai pristabdo ligos vystymąsi. Tačiau mama susirgo permainų metu, kai nei vaistų, nei žinių apie tai daug nebuvo. Jos rankos, riešai, pirštai – lyg išsukioti. Tai reiškia, kad žmogus negali nei apsirengti, nei susišukuoti, nei dantų išsivalyti. Anksčiau dar galėdavo nulaikyti puodelį rankose – dabar ir šaukšto nebegali. O dar tas nuolatinis skausmas.
Iš pradžių kiek gelbėjo chirurgai traumatologai – pakeitė vieną kitą sąnarį. Tačiau ši liga kerta visam organizmui, žmogų padaro visiškai neįgalų“, – interviu prieš prezidento rinkimus pasakojo I.Šimonytė.
Politikė turi seserį. Apie sūnėnus ji yra sakiusi: „Mane gali pavairuoti mano sūnėnai labai lengvai.“
Aštrus liežuvis
Prie savo pomėgių I.Šimonytė nurodo gėlininkystę. Ji turi šiltnamį, keletą lysvių.
„Pomidorus auginu šiltnamyje, agurkų nespėjau pasodinti, o šiaip auginu svogūnus, krapus, braškes, salotas, ridikėlius“, – prieš keletą mėnesių pasakojo ji.
Taip pat I.Šimonytė augina įvairių gėlių. Šiemet vasarą jos gėlynai iškerojo it džiunglės.
I.Šimonytė – knygų aistruolė, save net vadinanti knygų žiurke.
Mėgstamiausia jos knyga – čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko romanas „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, kurį ji skaitė daugiau kaip 20 kartų.
Pasak I.Šimonytės, ši knyga turi kažką tokio absoliučiai stebuklingo.
„Tiesą sakant, vėliau jau, kai pradėjau dirbti valstybiniame sektoriuje, aš toje knygoje pradėjau rasti tokių puikiai atspindėtų marazmų, kurių, labai gaila, bet tokiame darbe yra užtektinai. Tai knyga apie vieną žmogų, bet kartu apie valstybės mašiną ta blogąja prasme. Visi žinome, kad valstybė turi būti kuo geresnė ir kuo ji geresnė, tuo geriau mums, bet kartais pasitaiko visokių tokių paranormalių arba idiotiškų situacijų, o tas situacijas šioje knygoje ir atpažįsti“, – interviu apie knygas yra sakiusi ji.
Tarp I.Šimonytės pomėgių – ir muzika. Ne vienam įsiminė jos šokis pagal roko grupės „Metallica“ muziką, paaiškėjus, kad prezidento rinkimuose ji aplenkė Saulių Skvernelį.
I.Šimonytė garsėja ir aštriu liežuviu, skambiais pasisakymais.
Pavyzdžiui, 2010 metais ji sakė, kad yra pasirengusi trenkti į snukį kiekvienam, kuris mano, jog biudžeto išlaidos nemažėja dėl to, jog valdininkija išlaidauja.
„Aš manau, kad gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę ir niekada neuždengsi euro zonos problemų“, – sakė ji eidama finansų ministrės pareigas.
„A.Butkevičiaus Vyriausybė, kaip ir jis pats, buvo labai amorfiška. Kad ir kaip kalsi, vis tiek nuslysta“, – 2012–2016 metais dirbusią Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę yra įvertinusi politikė.
Tiesa, savo greitakalbę ir daugiakalbystę I.Šimonytė įvardija kaip vieną trūkumų, kuriuos bando taisyti.
I.Šimonytės biografija
Gimimo data: 1974 m. lapkričio 15 d.
Vieta: Vilnius
Išsilavinimas:
1992 m. Vilniaus 7-oji vidurinė mokykla (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija)
1996 m. Vilniaus universitetas, verslo administravimo vadybos bakalauras
1998 m. Vilniaus universitetas, finansų magistras
Darbo patirtis:
1997–2012 m. Finansų ministerija, nuo vyr. specialistės iki ministrės
2013–2016 m. Lietuvos bankas, valdybos narė
2016–2020 m. Seimo narė
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla:
2013–2016 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja;
2014–2016 m. Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė
Apdovanojimai:
2015 m. apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi
Kalbos: anglų, rusų, lenkų, švedų kalbos pagrindai
Pomėgiai: literatūra, muzika, gėlininkystė
Šeiminė padėtis: netekėjusi.
Finansinė padėtis: kandidatuodama šiuose Seimo rinkimuose I.Šimonytė pateikė turto deklaraciją.
| METINĖS GYVENTOJO(ŠEIMOS) TURTO DEKLARACIJOS PAGRINDINIŲ DUOMENŲ IŠRAŠAS | |
| I. Privalomas registruoti turtas: | 164500 Eur |
| II. Vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai: | 0 Eur |
| III. Piniginės lėšos: | 4155 Eur |
| IV. Suteiktos paskolos: | 0 Eur |
| V. Gautos paskolos: | 49895 Eur |
