„Visais atvejais veikia tos pačios procedūros, yra prieglobsčio tam tikri tarptautiniai dokumentai, yra įstatymai, ir tas neveikia tiesiog automatiškai, kad yra pakeliamas šlagbaumas ir į valstybę bėgti ir pro ją prabėgti gali bet kas“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ji.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad ir Baltarusijos piliečiai, bėgantys nuo Minsko režimo persekiojimo, taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir atlikti reikiamas procedūras.
„Kokio masto tai bus problema, kaip ji atrodys, kokie bus srautai ir kokios bus kryptys, aš tikrai nenorėčiau čia spekuliuoti, nes situacija Afganistane yra labai sudėtinga, Europos Sąjunga dabar, manau, kad labai daug dėmesio tam skirs artimiausiomis savaitėmis“, – kalbėjo ji.
Premjerė išreiškė viltį, jog Europos Sąjunga bus geriau pasiruošusi nei Lietuva tam, kas atsitiko šalies pasienyje.
„Bet atsitiko ne dėl politinio lauko pasikeitimo kaip kad Afganistane vyksta, o dėl to, kad tiesiog vienas režimas nusprendė panaudoti kitų šalių žmones tam, kad spaustų Europos Sąjungą – mano supratimu, čia yra skirtingos istorijos“, – pridūrė ji.
I. Šimonytės teigimu, natūralu, jog Vakarų pasaulis Afganistanui skirs daug dėmesio, tačiau Lietuva sieks ir toliau kelti tuos klausimus, kurie yra aktualūs šaliai – taip pat ir Baltarusijos.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.
Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Talibams užėmus Afganistano sostinę, Kabulo oro uoste susirinko tūkstančiai afganistaniečių, besitikinčių ištrūkti iš savo šalies.
Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassolis sako, kad Europa turi ruoštis migrantų iš Afganistano bangai, o Europos Komisija turėtų imtis veiksmų šiuos migrantus paskirstyti tolygiai Europos Sąjungos narėms.
