I.Šimonytė tapo konservatorių kandidate į prezidentus: pasitraukė net D.Grybauskaitė

Šventė jau įvyko

„Pirminiai rinkimai ką tik įvyko šiame prezidiumo posėdyje“, – trečiadienio vakarą baigiantis TS-LKD prezidiumo posėdžiui žurnalistams sakė G. Lanbdsbergis.

Anot jo, galutinai kandidatę patvirtins partijos taryba.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo posėdis - Spalio 4d.

+61

„Esminė diskusija vyko dabar. Kandidatai, įvertindami ir premjerės geriausias galimybes atstovauti toms vertybės, kurios aktualios visiems partijos nariams, parėmė I.Šimonytę“, – teigė TS-LKD pirmininkas.

Partijos skyriai iš viso buvo pasiūlę 23 politikus, kurie galėtų tapti jos kandidatu į prezidentus.

Visi kiti, išskyrus premjerę, kandidatūrą atsiėmė. Tarp jų – ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„(Demokratijos – BNS) šventė atšvęsta, šventės nugalėtoją turime“, – po prezidiumo posėdžio juokavo TS-LKD narys, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Anot jo, I.Šimomytė yra stipri kandidatė, jau dalyvavusi prezidento rinkimuose, todėl turinti patirties, gerai pasirodžiusi – 2019 metais ji pateko į antrą prezidento rinkimų turą.

Pasak G.Landsbergio, galimybę dalyvauti pirminiuose rinkimuose praradę TS-LKD rėmėjai galės savo valią pareikšti per tikruosius prezidento rinkimus.

Pirminiai TS-LKD kandidato į prezidentus rinkimai planuoti lapkričio 11 ir 12 dienomis, dabar tuo metu vyks tik konservatorių kandidatų į Europos Parlamentą sąrašo reitingavimas.

Akcentavo, kad nėra radikali

I.Šimonytė trečiadienį Seime žurnalistams sakė save matanti kaip „proeuropietiškos dešinės, kuri nėra jokiu būdu radikali“, atstovę.

„Turbūt kad nemažai bus įvairios radikalios retorikos ar radikalesnių kandidatų. Kairėje pusėje neabejotinai bus labai daug kandidatų, nes žmonės kažkaip labai mėgsta save priskirti kairei pusei, nes gal galvoja, kad didžiuma rinkėjų tokie yra ir tai kažkaip rezonuoja“, – kalbėjo premjerė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

„Dešinė turi turėti savo kandidatą ir kandidatą, kuris yra ne radikalas, nuosaikus, proeuropietiškas žmogus“, – pridūrė ji.

Vyriausybės vadovė teigė buvusi pasirengusi dalyvauti su kolegomis debatuose per pirminius rinkimus.

„Vertinu, kaip kolegų apsisprendimą. Tikrai ne mano spaudimas, ne partijos vadovybės nutarimas, ne kažkas (lėmė kitų atsisakymą – BNS). Turbūt partijos vadovybė negalėtų pasakyti, kad ji mano sprendimą žinojo. Tokiu būdu negalėjo ir kalbinti kitų kandidatų atsisakyti“, – tvirtino I.Šimonytė.

Turbūt partijos vadovybė negalėtų pasakyti, kad ji mano sprendimą žinojo. Tokiu būdu negalėjo ir kalbinti kitų kandidatų atsisakyti.

Anot jos, TS-LKD vadovybė apie jos pasiryžimą siekti partijos kandidatės nominacijos sužinojo trečiadienį, o ji sprendimą sau priėmė kiek anksčiau.

Apie pergalę nekalba

I.Šimonytė sakė nemananti, kad prezidento rinkimų kampaniją bus sudėtinga suderinti su premjerės pareigomis, nes ji prasidės tik tada, kai paaiškės visi kandidatai.

„Man atrodo, ministras pirmininkas buvęs Saulius Skvernelis buvo pasiėmęs atostogas tada, kada jau buvo pats kampanijos įkarštis, tai aš lygiai tą patį padarysiu ir tikrai manau, kad suderinsiu“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Paklausta, kokie lūkesčiai jai keliami per rinkimus, I.Šimonytė sakė, kad „čia ne penkmečio planai“.

„Rinkimai visada turi tam tikrų netikėtumų, daug kas priklauso nuo dalykų, kurių mes dabar nežinome. Manau, kad visą laiką tikslai yra tie patys – pasirodyti geriausiai“, – teigė ji.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024 metų pavasarį. Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I.Šimonytė.

G.Nausėda ir I.Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, apie kandidatavimą paskelbė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, jį remia Lietuvos regionų partija.