„Tikiu, kad patys ketinantys streikuoti mokytojai supranta, kad vaiko interesai yra pagrindiniai – dėl to nei kiek neabejoju. Ir labai viliuosi, kad šiandien vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerijai pavyks sutarti dėl to darbo užmokesčio didinimo, kokį Vyriausybė yra suplanavusi ateinančių metų biudžete po derybų su profesinėmis sąjungomis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė premjerė.
„Man labai gaila, kad dalis profesinių sąjungų iš esmės atsisakė derėtis“, – pridūrė I.Šimonytė.
Anot jos, dalis profsąjungų kėlė neįgyvendinamus reikalavimus.
„(...) tie reikalavimai, kurie buvo keliami, dėl kurių buvo galima derėtis, susiderėta, kokiu keliu mes ateiname į 130 procentų nu vidutinio darbo užmokesčio rugsėjį ir tą Vyriausybė, ne kartą sakiau, vykdys ir tai bus įdėta į ateinančių metų biudžetą“, – kalbėjo premjerė.
Pasak premjerės, tie, kurie į savo reikalavimus žiūri racionaliai, turėtų suprasti, kad „Vyriausybė pinigų negamina ir kad bet kokie papildomi pinigai reiškia arba dar didesnę skolą, arba tada mažinimą išlaidų kažkur kitur.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo sausio, dar ne mažiau nei 10 proc. – nuo rugsėjo.
Taip pat sutarta nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.
Ministerijos pasiūlymai netekina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko. Ši profesinė sąjunga nuo šio penktadienio ketina rengti ilgalaikį streiką, mėnesio trukmės protesto akcijas prie Vyriausybės.
Ši profesinė sąjunga reikalauja atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.
Tuo metu Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ketvirtadienį tikisi baigti derybas su ministerija dėl didesnių atlyginimų mokytojams, dėl streiko žada apsispręsti pirmadienį.
