„Manau, kad tam yra nemažai pagrindo dabar“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos vyriausybės vadovė.
Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau.
Pasak premjerės, „situacija per tą laiką pasikeitė“.
„Labiausiai pasikeitė po šito vadinamojo „Wagnerio“ maišto ir po to, kai Aliaksandras Lukašenka nusprendė savo šalyje priglausti teroristinę organizaciją“, – sakė I. Šimonytė.
„Aišku, kad tai keičia ir bendrą situacijos matymą ir rizikų supratimą“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad humanitarinės išimtys režimo priešininkams ir opozicionieriams turėtų išlikti.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
Lietuva taip pat nuo rugpjūčio vidurio planuoja uždaryti du pasienio postus su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.
Vis dėlto svarstant dėl daugiau punktų uždarymo, anot I.Šimonytės, nutarta konsultuotis su regioniniais partneriais.
„Tokie sprendimai turi pasekmių kitoms valstybės“, – kalbėjo premjerė.
Kaip pavyzdį ji pateikė Lenkiją, kuriai uždarius pasienio punktus, Lietuvoje išaugo sunkvežimių eilės.
„Jei mes tokį sprendimą priimtume, neabejotinai Latvija tą patirtų. Todėl buvo sutarta, kad bet kokie tolesni sprendimai, jei būtų reikalas juos priimti, būtų koordinuojami tarp trijų valstybių“, – sakė Vyriausybės vadovė.