Viena vakcinų nuo COVID-19 priešininkė (taip galima spręsti iš ant jos nuotraukos uždėto rėmelio) neseniai savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pažėrė klausimų:
„Žmonės, ar jums visai negerai?.. Kas jums pasakė, kad po skiepo būsit laisvi? Jus kaip tik susargdins! Po skiepo ir kaukes nešiosit! Nesitestuokit, nes to jiems ir tereikia, kad pandemija galėtų ir toliau tęstis! Nejaugi tik vasarą norit be kaukės būti lauke, ir vėl pradės rudenį dusinti jus…“
Gąsdina kadru iš vaikiško filmuko
Savo žodžius ji iliustravo paveiksliuku, kuriame matyti kadras iš 1937-aisiais sukurto Walto Disney animacinio filmo „Snieguolė ir septyni nykštukai“.
Ragana, rankoje laikydama švirkštą ir sakydama „Šimonytė liepė visus paskiepyt“, artinasi prie Snieguolės, o ši jai rodo vidurinį pirštą.
Premjerės pareiškimo ar pranešimo spaudai, kuriame būtų cituojami jos žodžiai, esą visiems bus privaloma pasiskiepyti, internete nepavyko rasti.
Praėjusių metų pabaigoje internete buvo platinamos tik melagienos, sukurtos suklastojus portalo 15min titulinio puslapio nuotrauką, esą I.Šimonytė yra už privalomą skiepijimą.
Ji teigė pritarianti tik idėjai nustatyti privalomą žmonių, grįžtančių į darbus, testavimą.
„Aš manau, kad privalomas testavimas toms veikloms, kurios yra kontaktinės, tikrai galėtų būti nustatytas“, – praėjusį trečiadienį žurnalistams sakė I.Šimonytė.
Anot jos, iki šiol buvę raginimai ir siūlymai pasinaudoti valstybės suteikiamomis galimybėmis „nebūtinai buvo išgirsti tokiu plačiu mastu, kokiu norėtųsi“.
„Mes čia kalbam apie pakankamai ženklią riziką kitiems žmonėms, todėl pasidaryti testą tam, kad būtų galima būtų saugiai grįžti į darbo vietą, tikrai nėra neįveikiama užduotis“, – kalbėjo ji.
Laisvinant karantino sąlygas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar vasario viduryje sudarė galimybę nemokamai išsitirti į darbus grįžtantiems asmenims.
Tačiau pirmadienio rytą skubiai į posėdį susirinkusi Vyriausybė taip ir nepriėmė sprendimo dėl to.
Ministrai svarstė, ar neišplėsti sąrašo darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti pasitikrinus, ar nesergama užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.
Be kita ko, SAM pasiūlė numatyti galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu. Sutarimas dėl to nepasiektas, nes kai kuriems Vyriausybės nariams klausimų dėl „priverstinio testavimo“.
„Jūs minite žodį „privalomas“, ministras mini „priverstinis“. Ar galėtumėte kažkaip paaiškinti kabinetui, kuris žodis yra galutinis, ir kaip mes įsivaizduojame teisinę logiką sulig kiekvienu?“ – I.Šimonytės ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasiteiravo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, įžvelgęs prieštaravimą Konstitucijai.
„Jeigu yra pareiga atlikti testą prieš pradedant veiklą, o priešingu atveju žmogus negali tos veiklos vykdyti, tai yra pareiga turbūt, nes darbdavys negali kitaip tokio darbuotojo išleisti į darbą“, – paaiškino premjerė.
Kilus abejonių dėl siūlymo, Vyriausybės vadovė klausimo svarstymą atidėjo „iki geresnių laikų“.
PSO – prieš privalomą skiepijimą
Kad skiepai būtų privalomi, nekalbėjo nei ankstesnė valdžia, nei naujoji Vyriausybė. Kol kas tai net teoriškai nebūtų įmanoma.
Per mažiau nei pustrečio mėnesio nuo skiepijimo pradžios gauta tik 360 tūkst. vakcinų dozių. Tiek užtenka tik maždaug 180 tūkst. žmonių.
Europos Sąjunga yra nusibrėžusi tikslą iki vasaros paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau kalbėjo, kad tokį rodiklį galime pasiekti iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, bet tam reikėtų gauti gerokai daugiau vakcinų.
Jis tuomet teigė, kad iki vasaros turėtume sulaukti 4 mln. dozių – 11 kartų daugiau nei iki šiol.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasisako prieš privalomą vakcinaciją nuo COVID-19.
Anot jos, įtikinti žmones skiepų nuo COVID-19 nauda gali būti gerokai veiksmingesnis kovos su pandemija būdas negu padaryti juos privalomus.
Vakcinos – be aktyvių virusų, todėl nesusargdina
Cituotame įraše „Facebook“ teigiama, kad skiepas susargdins. Tai yra mitas – nė vienoje iš ankstyvųjų vakcinų nuo COVID-19 nėra gyvo susilpninto viruso, jos tik moko imuninę sistemą atpažinti ir atremti ligos sukėlėją.
Kompanijų „AstraZeneca“ ir „Jonhson & Johnson“ sukurtos vakcinos paremtos adenovirusu.
Šis modifikuojamas taip, kad sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną ir jį perkeltų į žmogaus organizmą.
Pats adenovirusas negali daugintis, todėl ligos nesukelia.
„Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos paremtos informacine RNR, kuri, paprastai tariant, yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.
iRNR keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.
Vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
Nors vakcinos ligos nesukelia, net pasiskiepijęs žmogus gali susirgti.
Kartais po injekcijos gali pasireikšti tam tikri simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas. Jie rodo, kad organizmas ne serga, o kuria apsaugą nuo viruso.
Pradėjus vakcinaciją įvairiose šalyse, buvo pranešta apie ne vieną susirgimą jau po injekcijos.
Nemažai tokių atvejų buvo užregistruota Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Jų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės teigimu, taip galėjo nutikti dėl dviejų priežasčių.
Kai kurie medikai skiepijimo metu jau galėjo turėti virusą nosiaryklėje, be to, imunitetas susiformuoja ne iškart.
Susirgti COVID-19 net po skiepo įmanoma, nes jis apsaugą suteikia ne iškart. Imunitetui sukurti prireikia kelių savaičių, o ligai pasireikšti – kelių dienų. Tad, jei žmogus užsikrečia prieš pat skiepijimą ar netrukus po to, jis gali susirgti.
Be to, nė viena vakcina nėra efektyvi 100 proc. Vakcina neužkirs kelio koronavirusui patekti į organizmą, tačiau apsaugos nuo vidutinės ar sunkios ligos formos.
Štai „Pfizer“/„BioNTech“ nurodė, kad po pirmos injekcijos tik po 12 dienų rizika susirgti sumažėja iki 20 proc.
Maksimalus efektyvumas pasiekiamas tik po antros dozės, kuri būti įskiepyta po trijų savaičų.
Tik praėjus dar septynioms dienoms lieka rizika užsikrėsti lieka 5 proc.
Efektyviam imunitetui įgyti reikalingos dvi dabar Lietuvoje naudojamų vakcinų dozės.
Testai – pandemijos suvaldymo strategija
„Po skiepo ir kaukes nešiosit!“ – įspėja įrašo „Facebook“ autorė.
Mokslininkai pripažįsta kol kas nežinantys, ar paskiepyti žmonės nebeplatina viruso, – trūksta duomenų pasakyti, ar vakcina apsaugo tik nuo susirgimo, ar ir nuo užkrato perdavimo.
Jei įmanoma, kad net pasiskiepijęs žmogus sirgs COVID-19, teoriškai jis gali ir užkrėsti. Todėl net ir pasiskiepijus reikia dėvėti kaukę, išlaikyti atstumą nuo kitų žmonių, laikytis rankų, kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
Kodėl kaukės ir kitos apsaugos priemonės gali būti dar svarbesnės, paaiškino Kembridžo universiteto doktorantė virusologė Ingrida Olendraitė.
Anot jos, nustatomos viruso variacijos „limpa“ dar geriau: „Vis išlenda viruso atmainos, kurios potencialiai geriau prisijungia prie mūsų ląstelių, reiškia, geriau užkrečia. Taigi normalu, kad variantai, kuriems pavyksta sėkmingiau mus užkrėsti, sėkmingiau užkrečia. Pasidaliname tuo virusu, tada jis dar sėkmingiau užkrečia.“
Štai net Izraelyje, kur jau paskiepyta 40 proc. gyventojų ir imta lengvinti karantino ribojimus, restoranams ir toliau leidžiama užpildyti iki 75 proc. erdvės ir išlaikant 2 m atstumą tarp stalų.
Baruose tarp klientų turi likti bent viena laisva kėdė.
Įraše taip pat raginana nesitestuoti. Tačiau testavimas ir užsikrėtusiųjų izoliavimas laikomas vienintele pandemijos suvaldymo strategija, duodančia teigiamus rezultatus.
Anot genetikės prof. Sonatos Jarmalaitės, Uhane, iš kur po pasaulį pasklido koronavirusas, per trumpą laiką buvo įrengta 2 tūkst. kvadratinių metrų COVID-19 testavimo laboratorija, galinti ištirti daugiau nei 10 tūkst. ėminių per dieną.
Pernai kovo pradžioje Kinijoje buvo pasiekta 50 tūkst. testų per dieną apimtis, o tai leido izoliuoti užsikrėtusius žmones ir sustabdyti ligos plitimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
