Komentuodama dėl to, kas, jos akimis, turėtų vykti į artimiausią Europos Vadovų Tarybą, ketvirtadienį Seime žurnalistams I.Šimonytė sakė, kad debatas – senas kaip pasaulis.
Ji aiškino, kad energetikos klausimas nėra užsienio politikos klausimas.
„Juo labiau kad prezidentas labai daug reikalavimų kelia energetikos ministrui, bet kai energetikos klausimai bus svarstomi, tikiuosi, Vadovų Taryboje, tai tikisi, kad kažkaip Vyriausybė turėtų jį specifiškai paruošti. Tai gal kitų žmonių nereikėtų taip specifiškai paruošti, kad jau ten kažkaip tuos klausimus išsispręstume“, – prezidentui įgėlė premjerė.
Pasak jos, sprendimai Europos Sąjungoje yra priimami skirtinguose lygiuose. Dėl dalies jų sutariama ministrų tarybose ir tikrai nereikia Europos Vadovų Tarybos narių indėlio.
Tačiau, kaip sakė I.Šimonytė, yra tokių klausimų, kurių ministrų tarybose priimti nepavyksta.
Tarkime, ji minėjo, kad keliolika Europos Sąjungos valstybių energetikos ministrų pasirašė kreipimąsi dėl dujų kainos atsiejimo nuo elektros kainos. Tai – sprendimas, kurio šiuo metu Europos Komisija Energetikos Tarybai nepateikė, nes esama prieštaravimų.
„Kai susiklosto tokia situacija, paprastai tuos nesutarimus ir prieštaravimus bando išspręsti vadovai, nes ministrai jau būna išsėmę savo galimybių ribas tuos sprendimus surasti.
Tada jau tie sprendimai persikelia ant vadovų stalo ir vadovai sprendžia. Na, ir taip jau yra, kad toje Vadovų Taryboje turbūt 23 iš 27 sėdinčių asmenų aplink stalą yra premjerai. O dalis prezidentų, kurie ten yra, tiesiog pagal tų šalių konstitucijas turi specifines vykdomąsias funkcijas, nes iš esmės vadovauja taip pat ir Vyriausybės darbui. Lietuvoje to nėra.
Tai toks ir yra reikalas. Čia su mano norais ar nenorais niekaip nėra susiję. Bet jeigu prezidentas yra prisiėmęs atsakomybę šitai daryti, tai tuomet būtų kažkaip galbūt nelabai etiška tiktai piršteliu mokėti parodyti į kitus, bet taip pat reikia tada ir savo dalį atsakomybės prisiimti“, – kalbėjo akivaizdžiai susijaudinusi premjerė.
„Nežinau, kodėl prezidentas toks rūstus“
Taip pat I.Šimonytė teigė, kad papildomos paramos gyventojams priemonės, dėl kurių kritikos taip pat turi G.Nausėda, buvo ką tik priimtos Seime.
Ji mintyje turėjo pridėtinės vertės mokesčio kompensavimą naujuoju šildymo sezonu.
Kitos kompensavimo priemonės, anot jos, bus numatytos kitų metų valstybės biudžete. Jo projektą Vyriausybė posėdyje ketina tvirtinti kitą penktadienį.
„Tai nežinau, kodėl prezidentas toks rūstus. Gal jau prasidėjo rinkimų kampanija netyčiom, gal dar yra kokių priežasčių. Bet dar kartą pasakysiu, kad biudžetą Vyriausybė mato kaip integralų dokumentą.
Visi sprendimai, kurie yra svarbūs ateinančių metų žmonių pajamoms ar išlaidoms, specialioms programoms, visa tai yra sudėtinė biudžeto dalis“, – komentavo I.Šimonytė.
