I.Šimonytės interviu Ukrainoje sukėlė Lietuvos stačiatikių bažnyčios hierarchų pasipiktinimą

Lietuvos stačiatikių bažnyčios hierarchų pasipiktinimą sukėlė Ukrainoje viešėjusios I.Šimonytės interviu Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“, paskelbto lapkričio 25 d., dalis, kurioje ji buvo paklausta apie Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho Kirilo vaidmenį ir Lietuvos stačiatikių bažnyčios situaciją.

Pateikiame šią interviu ištrauką.

I.Šimonytė: Lietuvos stačiatikių bažnyčia „persigalvojo“ labai greitai

– Jei kalbame apie Rusijos įtakos instrumentus, kyla klausimų dėl Rusijos stačiatikių bažnyčios ir paties patriarcho Kirilo vaidmens remiant karą. Buvo pranešta, kad Lietuva uždraudė Kirilui atvykti į šalį. Kokia šiuo metu situacija su Lietuvos stačiatikių bažnyčia ir stačiatikybe apskritai Lietuvoje?

– Jų įtaka Lietuvoje, sakyčiau, gana marginali, nes esame katalikiška šalis, o rusų stačiatikių mažuma nedidelė. Antra pagal dydį yra lenkų mažuma, jie taip pat yra katalikai. Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra Maskvos patriarchato dalis.

Karo pradžioje turėjau susitikimą su religiniais lyderiais, įskaitant stačiatikius, ir aptariau, kokią paramą religinės bendruomenės gali suteikti, ypač pabėgėliams ir visai Ukrainai. Tuo metu Stačiatikių bažnyčia labai pagrįstai išsakė savo požiūrį, kaip jie vertina karą.

Deja, jie „persigalvojo“ per labai trumpą laiką. Kunigai, nesutikę su Maskvos patriarchato pozicija, buvo priversti palikti bažnyčią. Tai yra problema tiems, kurie yra stačiatikiai, kurie palaiko Ukrainą ir netiki tuo, ką Rusija sako apie „šventąjį karą“, kurie žino, kad patriarchas Kirilas yra politinė ir karinė figūra, o ne Bažnyčios vadovas. Jie tiesiog neturi bažnyčios, į kurią galėtų eiti. Tai ir Lietuvos stačiatikių ukrainiečių problema.

Yra tikinčiųjų iniciatyva siekti tiesioginio Konstantinopolio valdymo savo religinėms praktikoms, tačiau tai jau bažnyčios reikalai, kur niekas greitai neišsprendžiama. Maskvos patriarchatas dabar bando įtikti pagrindinei Kremliaus linijai, tačiau visa tai turi ribotą įtaką Lietuvai. Tie, kuriems tokia Bažnyčios pozicija buvo nepriimtina, ją tiesiog paliko.

Lietuva yra tarp kovojančių už patriarcho Kirilo įtraukimą į Europos lygmens sankcijų sąrašą. Kai kurie mano kolegos, deja, padeda jam nepatekti į šį sąrašą, bet mes darome viską, kad šis klausimas nebūtų pamirštas. Šis asmuo nusipelno būti įtrauktas į sankcijų sąrašą.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija: „Esame prieš karą ir savo nuomonės nepakeitėme“

Pirmadienio vakarą Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos kanceliarijos išplatintame pranešime spaudai tikinama, jog premjerė I.Šimonytė paskelbė tikrovės neatitinkančią ir klaidinančią informaciją.

„Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija pasmerkė karą specialiame pareiškime jau kitą dieną po jo pradžios, vasario 25 d. Po to, kovo 17 dieną, buvo paskelbtas Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškimas, kuriame jis aiškiai smerkia ir karą, ir skelbia nesutinkąs su patriarcho Kirilo pozicija. Šis pareiškimas buvo pastebėtas visame stačiatikių pasaulyje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Stačiatikių bažnyčios Lietuvoje vadovas arkivyskupas Inokentijus

Dar po mėnesio metropolitas naujame pareiškime patvirtino savo antikarinę poziciją. Tą patį gausiuose interviu Lietuvos informacijos priemonėms skelbė ir Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus“, – teigiame pareiškime.

Vis dėlto spalio viduryje kalbėdamas su žurnalistais vyskupas Amvrosijus vengė įvardinti, kas, Lietuvos stačiatikių bažnyčios manymu, kaltas dėl karo.

„Visi žemėje esame kaip didelė šeima. Ir kai žmonės barasi, kariauja, mušasi, klausimas – kas kaltas šioje šeimoje? (...). Sakyti, kad vyras kaltas, arba žmona, arba vaikai, manau, būtų klaidinga. Manau, kad kalti tie, kurie turi tikslą, kad tas karas įvyktų. O kas jau turi tą tikslą, vienas Dievas žino“, – tuomet kalbėjo vyskupas.

„Metropolito Inokentijaus poziciją parėmė ir karą Ukrainoje savo kreipimesi pasmerkė ir Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos pasauliečiai. Šį jų kreipimąsi pasirašė tūkstančiai tikinčiųjų stačiatikių iš visos Lietuvos. Jų pareiškimas su tūkstančiais parašų buvo perduotas šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai. Savo ruožtu beveik visi vyskupijos klero nariai taip pat pasirašė analogiško turinio kreipimąsi, remiantį metropolito Inokentijaus poziciją, smerkiančią karą. Šis jų kreipimasis taip pat buvo perduotas Prezidentui“, – teigiama pareiškime.

Stačiatikių bažnyčios hierarchai kritikuoja ir premjerės teiginį, kad stačiatikiai iš Ukrainos Lietuvoje „... neturi cerkvės, į kurią galėtų ateiti...“.

„Šis ir pradžioje minimas jos teiginys rodo, kad premjerė arba yra suklaidinta, arba jai nepateikta visa informacija apie esamą padėtį.

Vilniaus ir Lietuvos vyskupijoje meldžiasi daug ukrainiečių. Praktiškai kiekvienoje parapijoje yra bėglių iš Ukrainos. Jie aktyviai dalyvauja parapijų gyvenime: gieda chore, atlieka kitas oficijas. Mūsų vyskupijos parapijos ir pati vyskupija deda daug pastangų, siekdama pagelbėti bėgliams iš Ukrainos. Jiems teikiam tiek materialinė, tiek dvasinė parama.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./ Trakų vyskupas Amvrosijus

Didžioji dauguma šių bėglių, esančių mūsų šalyje, teikia pirmenybę mūsų šventovėms, kur pamaldos vyksta bažnytine slavų kalba. O tiems, kas nori melstis gimtąja ukrainiečių kalba, rengiamos pamaldos ir šia kalba. Patriarcho Kirilo vardas jose neminimas, kad visi tikintieji, įskaitant tuos, kurie priklauso kitoms Stačiatikių Bažnyčioms, galėtų geriau susikaupti maldai. Ši praktika galioja jau gana seniai, kad žmonėms, kurie principingai nepritaria patriarcho Kirilo pasisakymams, nekiltų papildomų kliūčių melstis. Tai pasakytina ir apie reguliariai vykstančias pamaldas lietuvių, baltarusių, kartvelų, graikų ir anglų kalbomis. Be to, kartą per savaitę, Vilniaus Stačiatikių Skaisčiausiosios Katedroje per pamaldas bažnytine slavų kalba patriarcho vardas taip pat neminimas“, – teigiama pranešime.

Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos kanceliarija teigia, kad premjerės minėti „pašalinti iš jos asmenys, neteko dvasininko luomo ne dėl savo antikarinės pozicijos, o dėl sunkių bažnytinių nusikaltimų. Tarp kurių – dvasininko priesaikos sulaužymas, sutartinis veikimas prieš savo hierarchus ir brolius dvasininkus, sumaišties kėlimas ir Bažnyčios skaldymas bei t.t.“

Autonomijos siekis – po vidinių nesutarimų

Daliai Lietuvos stačiatikių dvasininkų ėmus kritikuoti Kremliaus invaziją, metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.

Nuotr. iš G.Sungailos „Facebook“ profilio/Gintaras Sungaila

Patys kunigai sako, kad toks sprendimas jų atžvilgiu priimtas būtent dėl to, jog šie kritikavo invaziją į Ukrainą ir Rusijos stačiatikių paramą šiems veiksmams.

Lietuvos stačiatikių vadovybė tvirtina pati smerkianti Rusijos pradėtą karą, apie tai informavusi Maskvą, todėl atsiskyrusių dvasininkų kaltinimus neigia.

Pašalintieji ir dalis kitų Lietuvos stačiatikių dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.

Reaguojant į šią situaciją, Lietuvos stačiatikių bažnyčia viešai prakalbo apie didesnės autonomijos siekį. Su Kirilu susitikęs vyskupas Amvrosijus liepą žurnalistams Vilniuje teigė sulaukęs pozityvios patriarcho reakcijos siūlymo suteikti Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai savavaldės bažnyčios statusą. Tačiau Sinodas šio klausimo iki šiol nesvarstė.