Didelis laimėjimas
„Vyriausybės pirmieji darbo metai buvo nelengvi. Valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių.
Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti Covid-19 pandemija ir A.Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui. Nepaisant to Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu“, – rašo I.Šimonytė.
Klausimai kilo dėl „Lietuvos geležinkelių“
„Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis.
Insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo.
Visgi, ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi ir ne visais atvejais sugebėjome užtikrinti greitą ir vienareikšmišką priimtų ir būsimų sprendimų paaiškinimą. Tokia situacija susiklostė ir neseniai, kai dėl skirtingų ES ir JAV sprendimų „Belkalij“ gaminamų trąšų atžvilgiu kilo klausimai dėl valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ galimybės toliau teikti šiai įmonei transportavimo paslaugas.
Pabrėžiu, kad Vyriausybė nuosekliai palaikė, o dažniausiai pati aktyviai siekė sankcijų sprendimų A.Lukašenkos režimo atžvilgiu ir niekada nesiekė atskirų produktų/subjektų išbraukimo iš sankcijinių sąrašų – net tais atvejais, kai tai būtų reiškę kokių nors komercinių santykių atsisakymą.
Todėl insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo – nuo pat kadencijos pradžios gabenimo krypčių diversifikavimas ir rizikos, kylančios iš sandorių su subjektais, nepriklausančiais teisės viršenybės erdvei, minimizavimas buvo tarp svarbiausių užduočių valstybės kontroliuojamoms įmonėms“, – teigia premjerė.
Apgailestauja dėl reputacinio nuostolio
„Paskelbus JAV sankcijas, kurių tiesioginis taikymas Lietuvos subjektams nenumatytas, tačiau netiesioginis poveikis galimas, svarbiausia užduotis buvo atrasti mažiausias rizikas keliantį būdą nutraukti kontroversiškais galimus laikyti komercinius AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykius su trąšų gamintoju „Belkalij“.
Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju.
Valstybės institucijos teikė konsultacijas ir pagalbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengiant šių sankcijų poveikiui, tačiau nei valstybės institucijoms, nei įmonei nepavyko suvaldyti lūkesčių dėl to, kokiu būdu ir per kiek laiko iš sandorių bus išeita. Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju“, – teigia Vyriausybės vadovė.
Ministrų kaltės nemato
„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti.
Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti.
Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – teigia premjerė.
„Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis.
Šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą.
Viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Neturiu pagrindo taip teigti ir nežinau, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi. Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus“, – tikina premjerė.
Kitos alternatyvos neįžvelgia
„Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą.
Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį. Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII-osios Vyriausybės programoje“, – rašė I.Šimonytė.
Prezidentas ir koalicijos partneriai ragino nesikarščiuoti
Premjerei I.Šimonytei pirmadienį paskelbus, kad ji svarsto ir visos Vyriausybės atsistatydinimo galimybę, valdančiosios koalicijos partneriai tikino, kad ministrų atsistatydinimai problemos neišspręs ir ragino Vyriausybę dirbti toliau.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ragino premjerę nesikarščiuoti.
„Aš manau, kad šiandien nepaprastai svarbu užtikrinti mūsų visuomenės stabilumą, vidaus politikos stabilumą. Suprantu, kad situacija, kuri susiklostė, yra labai nelengva tiek premjerei, tiek visai Vyriausybei.
Tikrai suprantu, kad įvyko tam tikrų dalykų, kurie meta šešėlį vertybinei mūsų užsienio politikai, tačiau ir vakar, ir šiandien galiu tą patį pakartoti – tikrai siūlyčiau sprendimus daryti labai gerai apgalvojus, pasvėrus ir šiandien aš matau įvairių problemos sprendimo alternatyvų.
Tačiau svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją, kai mums to mažiausiai reikia, įvertinus visas tarptautines aplinkybes“, – komentavo G.Nausėda.
Atleidžiamas „Lietuvos geležinkelių“ vadovas
Antradienį posėdžiavusi "Lietuvos geležinkelių" valdyba, vykdydama susisiekimo ministro nurodymą, svarstė bendrovės generalinio direktoriaus Manto Bartuškos ateitį. Ministras buvo suabejojęs jo galimybe dirbti toliau.
Valdyba nutarė, kad po pereinamojo laikotarpio M.Bartuška paliks įmonę. Bendrovės vadovas tikina, kad šis sprendimas teisingas. Susisiekimo ministras yra pareiškęs, jog neįsivaizduoja ir tolesnio Klaipėdos jūrų uosto vadovo Algio Latako darbo.
Pagal šiuo metu galiojančią teisinę aplinką, „Belaruskalij“ trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio 1 dienos, pranešė valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Balandžio 1 dieną įsigalioja gruodžio pradžioje paskelbtos JAV sankcijos „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotojai „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK).
Valdyba laikosi pozicijos, kad „Belaruskalij“ krovinių srautas per Lietuvos teritoriją gali būti sustabdytas tik turint tam tvirtą teisinį pagrindą, kuris dabar, remiantis Lietuvos ir JAV teisininkų išvadomis, nėra pakankamas.
„Galime užtikrinti, kad krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai tam reikalingas teisinis pagrindas bus sukurtas“, – sakė valdybos pirmininkas.
Susisiekimo ministerija praėjusį penktadienį įregistravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, kuriuo būtų įvestos sankcijos tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams.
