Vyriausybės programos projekte atkreipiamas dėmesys, kad norint proveržio sveikatos srityje, reikia užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistemoje įsigalėtų pagarbos sveikatos priežiūros darbuotojui ir pacientui kultūra.
„Sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas turi būti siejamas su jų kokybe ir pasiektais rezultatais, neatsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos pavaldumą, nuosavybės formą, taip sukuriant paskatas gydymo įstaigoms nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę“, – teigiama dokumento projekte.
Išskiriamos iniciatyvos:
Saugios paslaugos. Projekto autoriai žada, kad tai pasiekti padės sukurta kokybės užtikrinimo sistema bei nepageidaujamų įvykių analizė. Darbo kokybė būtų matuojama ir kontroliuojama pagal sukurtą modelį, atsižvelgiant į pacientų nuomonę.
Veiksmingos paslaugos. Anot autorių, paslaugos bus personalizuotos, teikiamos taikant naujausias ligų prevencijos, diagnostikos, gydymo, stebėjimo ir slaugos technologijas, telemediciną, užtikrinant efektyviausią, individualizuotą, o ne pigiausią ištyrimą ir gydymą.
Paslaugų apmokėjimas bus susietas su jų kokybe ir efektyvumu, taip sukuriant paskatas gydymo įstaigoms gerinti paslaugų kokybę.
Prieinamos paslaugos. Žadama gerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir finansavimą. Dalį šeimos gydytojo ir jo komandos funkcijų ketinama atiduoti kitoms struktūroms, ketinama išplėsti farmacijos specialistų funkcijas.
„Gerinsime skubios medicinos pagalbos paslaugų ir kompensuojamųjų vaistų prieinamumą ir pasirinkimą (...) sudarant galimybes pacientams pasiūlyti geriausius, inovatyviausius ir efektyviausius gydymo būdus bei priemones“, – teigiama projekte.
Į pacientą orientuotos paslaugos. Žadama: didžioji dalis sveikatos problemų bus sprendžiamos ankstyvojoje ligos stadijoje, kuo arčiau ligonio gyvenamosios vietos. Taip pat žadama didinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumą.
Sieks, kad nelaimėms būtų pasirengta
Dokumente teigiama, kad sveikatos sistema privalo būti pasirengusi reaguoti į kylančias grėsmes ir krizes, gebėti greitai reaguoti į pokyčius.
Tai pasiekti ketinama parengiant sistemą grėsmėms ir krizėms – pandemijoms ar galimoms nelaimėms, kaip pavyzdžiui, Astravo elektrinės avarija.
Tai ketinama pasiekti kaupiant apsaugos priemonių rezervą, įvedant aiškiais ir adekvačias kompensacines priemones, šviečiant visuomenę ir keliant sveikatos specialistų kompetencijas.
Ką Vyriausybė žada medikams?
Projekte rašoma, kad būtina teisinga ir motyvuojanti sveikatos sistemos darbuotojų atlygio sistema, adekvatūs krūviai.
To pasiekti žadama tinkamai nustačius ir suplanavus sveikatos specialistų poreikį, mažinant krūvius, biurokratijos kiekį, skatinant medikų mobilumą ir tobulinant nuotolines konsultacijas.
Žadama peržiūrėti medicinos darbuotojų kvalifikacijos įgijimo ir veiklos licencijavimo sistemą, taip pat – įvesti kvalifikacijos kėlimo krepšelius.
Gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos sistemos specialistų darbo užmokestį žadama susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, be to, žadama nustatyti darbo užmokesčio „grindis“.
„Sieksime, kad sveikatos priežiūros darbuotojams būtų užtikrinta psichologinė pagalba, įveiklinsime „žalos be kaltės“, „klaidų kultūros“ modelius“, – žadama dokumente.
Naujoji Vyriausybė žada sukurti sistemą, kuri apskaičiuotų objektyvias asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, žada ieškoti naujų privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų sveikatos priežiūros finansavimo šaltinių, būdų ir formų, tačiau konkrečių nenurodo.
„Įvertinsime ir tobulinsime privalomąjį sveikatos draudimą, sveikatos apsaugos mokestinę sistemą, administravimo sistemą suvienodinsime su valstybės biudžeto formavimo ir vykdymo sistema“, – teigiama projekte.
Kursime ir steigsime aktyvaus laisvalaikio erdves, prieinamas gyventojams pagal jų amžių ir poreikius, skatinsime ieškoti sprendimo dalį dienos skirti aktyviam laisvalaikiui, stresui mažinti.
Taip pat žadama atsisakyti popierinių dokumentų, atverti nuasmenintus duomenis, diegti IT sprendimus, pvz., mobiliąsias aplikacijas.
Projekte dėmesio skiriama ir ligų prevencijai, teigiama, kad valstybė turi veikti šiose srityse: sveika mityba, fizinis aktyvumas, darbo, mokymosi ir poilsio režimas, lytinis švietimas, streso ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija.
„Kursime ir steigsime aktyvaus laisvalaikio erdves, prieinamas gyventojams pagal jų amžių ir poreikius, skatinsime ieškoti sprendimo dalį dienos skirti aktyviam laisvalaikiui, stresui mažinti“, – rašoma projekte, kuriame žadama gerinti gyventojų psichinę sveikatą.
Vyriausybės nusibrėžti sėkmės rodikliai:
2024:
- Vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė – 77 metai (šiuo metu – 76 metai);
- Skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės – 8 metai (šiuo metu – 9,8 metų);
- Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – 60,5 metų (šiuo metu – 58,1 metų);
- Suaugusiųjų, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą dalis – 64 proc. (šiuo metu – 58 proc.);
2030:
- Vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė – 81 metai (šiuo metu – 76 metai);
- Skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės – 5,2 metų (šiuo metu – 9,8 metų);
- Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – 64 metai (šiuo metu – 58,1 metų);
- Suaugusiųjų, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą dalis – 70 proc. (šiuo metu – 58 proc.);
