Vienintelė galimybė suprasti – pasiskaityti titrus ant ekrano, kurio matomumas esą buvo prastas.
Šventinis spektaklis rodytas Vilniaus pramogų arenoje, Ąžuolyno g. 9. Pasak Dainiaus, salė buvo beveik pilna. Daug šeimų buvo atėję su mažais vaikais ir ikimokyklinukais – 2-7 metų amžiaus.
„Pradžia vėlavo maždaug 15 minučių, kas vaikams skirtuose renginiuose nėra įprasta. Bet mes nepykome, sulaukėme. Tačiau tada ir supratome, kad spektaklis vyks rusų kalba. Tai labiausiai ir šokiravo. Valstybinė kalba Lietuvoje juk ne rusų, o lietuvių. Be to, niekur nebuvo skelbiama, kad vaidinimas vyks rusų kalba, o vertimas bus tik užrašyti lietuviški titrai ant stendo, kuris yra arenos šone.
Suaugęs žmogus neįžiūrėjo ten greit besikeičiančių lietuviškų žodžių, o ką jau kalbėti apie mažamečius, vos pradėjusius skaityti vaikus... Nieko keisto, kad dauguma salėje esančių vaikų netrukus ėmė erzintis, pykti – tėvai jiems bandė versti, bet ne viską spėjo“, – pasakojo su savo vaikais šiame renginyje apsilankęs Dainius.
Anot jo, pikčiausia, kad prieš renginį jie nieko nežinojo: „Net bilietuose nebuvo parašyta, kad renginys vyks rusų kalba su lietuviškais titrais. Todėl nemažai salėje buvusių suaugusių, kaip ir aš, piktinosi, sakė buvę apgauti“.
Pašnekovo teigimu, įspūdžio nepaliko ir pats spektaklis. Anot Dainiaus, jis priminė „jaunuolių susibūrimą, vakarėlio šventimą“.
„Vaidino 18-20 metų amžiaus jaunuoliai. Kažkas šalia mūsų sėdėjęs niurnėjo, kad čia gal iš „Akropolio“ atvežė „vaikus“ pačiuožinėti ant ledo į kitą areną ir dar pinigus už tai gavo. Nemažai šokėjų griuvinėjo, matėsi ir daugiau klaidų. Suprantu, kad šokėjų paslydimas ant ledo – normalus dalykas. Bet kai už vieną bilietą moki 25 eurus, o ne 5 eurus, norisi gauti kokybę. O tai, ką pamatėme, pavadinčiau šventine rusiško jaunimo chaltūra“, – įsitikinęs vyras.
Jis atkreipė dėmesį, kad panašaus renginio – spektaklio ant ledo „Maša ir Lokys“ organizatoriai pasirūpino, jog tiek renginio aprašyme, tiek ant bilietų būtų nurodyta, jog renginys vyks rusų arba lietuvių kalba, t.y. pirkėjas iš karto galėjo pasirinkti, į kokį renginį nori įsigyti bilietą. „1000 ir viena naktis“ spektaklio atveju taip nebuvo.
„Nemanau, kad šiuo atveju organizatoriai tai padaryti pamiršo. Greičiausiai bandė pagudrauti, norėdami prisitraukti daugiau žiūrovų, ne tik suprantančių rusiškai“, – savo versiją pateikė Dainius.
Renginį organizavo bendrovė „Tavc“, kuri įsikūrusi toje pačioje vietoje kaip ir Pramogų arena – Ąžuolyno g. 9, Vilniuje. Tačiau susisiekti su jos atstovais nepavyko. Atrodo, jog tarpušvenčiu įmonės administracija atostogauja.
Komentuoti situacijos nesutiko ir renginio vietos – Vilniaus pramogų arenos direktorius Martinas Tridulas. Anot jo, su šiuo renginiu jis visiškai nesusijęs, tad ir komentuoti neturi ko.
Gautas vienas skundas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 15min informavo, kad dėl minėto renginio jau yra gautas vienas skundas. Tačiau kol kas jo nagrinėjimas nepradėtas.
„VVTAT yra gavusi vieną vartotojo prašymą, tačiau nagrinėjimas dar nėra pradėtas, nes nėra pateikti visi ginčo nagrinėjimo pradėjimui būtini dokumentai. Atsakyti, ar šiuo konkrečiu atveju buvo pažeidimas, neištyrus visų aplinkybių nėra galimybių. Panašių nusiskundimų anksčiau VVTAT nėra gavusi“, – nurodė VVTAT Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė.
Tačiau pažeidimo požymių yra. „Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato, kad prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes. Šiuo atveju, reikėtų pirmiausia išsiaiškinti, kokia informacija buvo suteikta vartotojams, kokią įtaką šios informacijos nepateikimas galėjo padaryti vartotojo apsisprendimui įsigyti bilietus į renginį, kokia informacija rusų kalba renginio metu buvo pateikiama žiūrovams ir pan.“, – nurodoma VVTAT atsiųstame atsakyme.
Šiuo atveju pretenzijų spektaklio organizatoriams turintiems žiūrovams pirmiausia reikėtų kreiptis raštu (geriausia dviem egzemplioriais, vieną pasirašytą pasilikti sau) į paslaugų teikėją (šiuo atveju – į biliete nurodytą renginio organizatorių, o jeigu toks nėra nurodytas – į bilietų platintoją) raštiška pretenzija (laisva forma) ir išdėstyti savo reikalavimus.
Paslaugų teikėjui nesutikus su vartotojo reikalavimais, jis privalo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Jeigu paslaugų teikėjas neatsako per nurodytą terminą arba atsako neigiamai, vartotojas turite teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo alternatyvia ginčų nagrinėjimo tvarka.
Kreipiantis būtina pateikti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus atitinkantį vartotojo prašymą. Prašyme turi būti nurodyta: ginčą nagrinėjančios institucijos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas; vartotojo vardas, pavardė, adresas; pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), adresas (buveinė); vartotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai, kuriuos, vartotojo nuomone, pažeidžia pardavėjas, paslaugų teikėjas; vartotojo reikalavimas (tiksliai, konkrečiai suformuluotas); informacija apie kreipimąsi į pardavėją, paslaugų teikėją; informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra nagrinėjamas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar ginčus nagrinėjanti institucija yra priėmusi sprendimą, ar yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl šio ginčo; pridedamų dokumentų kopijų sąrašas.
Pažymėtina, kad kartu su prašymu turėtų būti pateikiamos prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijos (pavyzdžiui, renginio reklama ir/ar aprašymas, pinigų sumokėjimą už bilietus patvirtinančio dokumento kopija, kreipimosi į paslaugų teikėją kopija ir kitų turimų dokumentų kopijos). Šis prašymas turi būti patvirtintas parašu.
Nurodytus reikalavimus atitinkantį prašymą kartu su kitais dokumentais galima siųsti paštu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai adresu – Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius. Taip pat galima minėtus dokumentus nuskanuoti ir siųsti el. paštu – tarnyba@vvtat.lt arba pateikti faksu – (8-5) 279 14 66.
