Pasidalink emigranto patirtimi. Savo istoriją siųsk ikrauk@15min.lt.
Kad emigrantai grįžta, pastebi ir personalo atrankos bendrovės ir darbdaviai. O didžiausio reemigrantų srauto turėtume sulaukti tada, kai Lietuvoje visiškai atsigaus nekilnojamojo turto ir statybų sektoriai.
„Aš pasidariau kaip ir bandomąjį laikotarpį Lietuvai. Esu pilnai integravęsis Londone, visi mano draugai yra ten. Po septynerių metų emocinis ryšys su Lietuva atitrūkęs ir man nebėra taip svarbu, kur aš gyvensiu“, – kalba pašnekovas.
Du gyvenimai – du paketėliai
Londone reklamos agentūroje dirbusi K.Kielaitė nuolat grįždavo į Vilnių dainuoti: pernai mergina su grupe dalyvavo „Eurovizijos“ atrankoje, o grįžusi ketina toliau dirbti prie savo muzikinio projekto.
„Pavargau gyventi du gyvenimus. Turiu net atskirus telefonus, ir skirtingus paketėlius: vienas skirtas važiuojant į Lietuvą, o kitas – į Londoną. Sunku nuolat keisti gyvenamąją vietą. Yra ir daug kitų priežasčių, dėl kurių noriu sugrįžti“, – pasakoja K.Kielaitė.
Pasak merginos, iš pradžių atvykus į užsienį jai, kaip ir daugeliui, gyventi būna sunku, tačiau praėjus kuriam laikui pripranti ir tuomet jau atrodo, kad gali gyventi bet kur, o Lietuva tampa tolima maža šalimi. Esą nemažai prie gyvenimo Londone pripratusių lietuvių net neplanuoja sugrįžti į tėvynę, tačiau yra tokių, kurie laiką praleidę tokiame didmiestyje kaip Londonas užsimano grįžti į „gražią ir žalią Lietuvą“.
Svetur žolė žalesnė
Kitas pašnekovas – septynerius metus Londone praleidęs D.P. – į Lietuvą grįžo vos prieš keletą savaičių ir su draugu ketina dirbti prie projekto „Made in Vilnius“. Jis dar iki galo neapsisprendęs ir nežino ar pasiliks visam laikui. Jei nepavyktų įsitvirtinti Lietuvoje, grįžtų atgal. Vaikinas neslepia, kad pirmosios savaitės sugrįžus nėra lengvos.
„Aš pasidariau kaip ir bandomąjį laikotarpį Lietuvai. Esu pilnai integravęsis Londone, visi mano draugai yra ten. Po septynerių metų emocinis ryšys su Lietuva atitrūkęs ir man nebėra taip svarbu, kur aš gyvensiu“, – kalba pašnekovas.
D.P. sako taip pat pastebintis, kad nemažai ilgesnį laiką Anglijoje praleidusių tautiečių planuoja sugrįžti, tačiau ne visi jie čia pasilieka.
„Kai ilgą laiką gyveni Anglijoje, užmiršti Lietuvoje buvusius rūpesčius. Aš buvau optimistiškesnis prieš grįždamas į Lietuvą visais atžvilgiais, ne tik ekonominiu, – paklaustas, kas paskatino grįžti, atsako D.P. – Galvojau, kad su lietuviais bus paprasčiau bendrauti. Žolė yra žalesnė kitoje pusėje. Neabejoju, kad visi pervertina Lietuvos padėtį būdami tenai. Dalis jų pasiliks, dalis išvažiuos atgal.“
Grįžti nori išsilavinę
Ryškesnės reemigracijos tendencijos Lietuvoje pastebimos jau keletą metų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. į Lietuvą grįžo apytiksliai 4,1 tūkst., 2011 – 14 tūkst., o 2012 m. – 17,3 tūkst. kadaise emigravusių šalies gyventojų.
Tiesa, iš Lietuvos vis dar emigruoja daugiau žmonių nei sugrįžta, tačiau emigracijos mastai lėtėja – pernai iš Lietuvos emigravo 41 tūkst. gyvenotjų – 12,8 tūkst. gyventojų mažiau nei 2011 metais.
Tačiau panašu, kad šiemet emigruojančiųjų mažės ir toliau ir daugės grįžtančių. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius jau grįžo 3880 gyventojų. Palyginimui, pernai per pirmuosius tris metų mėnesius buvo grįžę beveik 400 lietuvių mažiau. Be to, daugiausiai žmonių tradiciškai parvyksta šiltuoju metų laiku, taigi dar didesnio grįžtančiųjų srauto galima tikėtis vasarą.
Kad vis dažniau lietuviai sugrįžta dirbti sako pastebinčios ir personalo atrankos įmonės.
„CV – Online“ verslo plėtros vadovė Danguolė Augustinienė aiškina, kad bendrovė pastarąjį pusmetį sulaukia gerokai daugiau gyvenimo aprašymų iš emigrantų. Esą džiugina tai, kad didžiąją dalį jų atsiunčia išsilavinęs, aukštąjį mokslą baigęs jaunimas.
„Kai prasidėjo ši banga ir gavome vos vieną kitą gyvenimo aprašymą, atkreipėme dėmesį, kad nė vienas kandidatas neparašė, jog grįš tik tuomet, jei jam mokės tam tikrą algą ir nekėlė jokių sąlygų, – stebėjosi pašnekovė. – Jų gyvenimo aprašymai ir kreipimosi laiškai labai profesionalūs, skaitai kreipimosi laišką ir galvoji: koks šaunuolis jį parašė! Pinigai jiems tikrai nėra pagrindinis motyvas.“
D.Augustinienė išvardina ir keletą visiems tokiems gyvenimo aprašymus siunčiantiems emigrantams būdingų savybių: jų amžius yra iki trisdešimties metų, beveik visi su aukštuoju išsilavinimu, daugiausiai – merginos. Esą maždaug pusė norinčiųjų grįžti mokslus yra baigę Lietuvoje, kita pusė – užsienyje, o darbinė praktika Lietuvoje – minimali.
Pasiskirsto pagal kvalifikaciją
Vieną didžiausių Lietuvoje skelbimo tinklalapių „CV Bankas“ valdančios skelbimo tinklalapių grupės „Diginet“ direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė sako, kad grįžtančius į Lietuvą galima skirstyti į dvi grupes pagal kvalifikaciją.
Esą viena grupė yra tų, kurie dirbo užsienyje nekvalifikuotą darbą ir ieško specifinių žinių ar išsilavinimo nereikalaujančių darbų.
„Tokios pozicijos dažnai yra pardavimų konsultantai, klientų aptarnavimo vadybininkai ar įvairių sričių aptarnaujančiojo personalo specialistai“, – vardina V.Steponavičiūtė.
Kita grupė – išsilavinę žmonės, dažnai – programuotojai, ieškantys darbų, kurie būtų susiję su jų darbine patirtimi: „Jie trūks plyš darbo neieško, šie žmonės yra savo srities specialistai, galintys darbdaviui kelti reikalavimus. Kita dalis IT specialistų sutaupė pinigų, grįžo į Lietuvą ir ketina pradėti savo verslą, nes mano, kad dabar yra tinkamas metas įgyvendinti savo svajonę.“
Emigrantai prašo daugiau
„Pirminis ir svarbiausiais signalas, kuris leistų tikėtis didesnės reemigracijos, būtų atsigaunantis statybų sektorius“, – sako N. Mačiulis.
Lietuvos darbdaviai apie emigrantų norą įsidarbinti pasakoja skirtingas istorijas. IT paslaugas teikiančios bendrovės „Atea“ žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Ala Dybskaja prisimena, kad per pastaruosius kelerius metus sulaukė vos vieno gyvenimo aprašymo iš užsienio – visai neseniai jį atsiuntė emigrantas iš Airijos.
O IT paslaugas teikiančios NFQ grupės projektų padalinio vadovas Paulius Insoda tikina, kad grupė daugiau aprašymų iš emigrantų sulaukia pastaruosius trejus metus.
„Emigrantų gyvenimo aprašymai nesiskiria nuo tų, kokius mums atsiunčia Lietuvos programuotojai. Galbūt emigrantai turi šiek tiek didesnių atlyginimo lūkesčių, tačiau daugelis programuotojų grįžta ir dirba už lietuviškus atlyginimus. Juk lyginant su kitomis specialybėmis, programuotojai Lietuvoje uždirba tikrai gerai“, – sako P.Insoda.
Emigrantai grįžta ir į aptarnavimo sferą. Didžiausios Lietuvoje drabužiais prekiaujančios „Aprangos“ grupės vadovas Rimantas Perveneckas sako, kad emigrantai norą įsidarbinti reiškia pastaruosius dvejus metus, dažniausiai tai – brangiau apmokami specialistai ir parduotuvių vadovai.
„Baltijos valstybių darbuotojai maitina pusę Anglijos drabužių parduotuvių. Manau, kad užsienyje įgyta patirtis yra puiki, darbuotojai yra susidūrę su įvairių kultūrų pirkėjais ir didžiuliais srautais žmonių pirkėjų“, – sako R.Perveneckas.
Turi grįžti statybininkai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pagrindinėmis emigrantų grįžimo priežastimis įvardina nedarbo lygio mažėjimą ir didėjantį laisvų darbo vietų skaičių Lietuvoje bei prastėjančią padėtį kitose euro zonos šalyse.
„Lietuvos darbo rinkoje padėtis išlieka gera ir galimybių įsidarbinti yra. Tuo pat metu matome ir didėjantį nedarbo lygį euro zonos valstybėse ir tose šalyse, kurios anksčiau buvo populiarios tarp Lietuvos emigrantų. Tai reiškia, kad ten yra mažiau galimybių realizuoti save, – pasakoja ekonomistas. – Taip pat matome tendenciją, kad bandoma apriboti emigrantų galimybes į socialines išmokas, ypač tai pastebima Jungtinėje Karalystėje.“
Pasak N.Mačiulio, tai, kad išvykę lietuviai palaiko glaudžius ryšius su Lietuva rodo ir didelės emigrantų perlaidos, kurios anksčiau siekdavo 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tiesa, pastaruoju metu, lietuviams sugrįžtant atgal, emigrantų perlaidos pradėjo mažėti.
Ekonomistų teigimu, nemaža dalis tautiečių sugrįš tuomet, kai Lietuvoje visiškai atsigaus nekilnojamojo turto ir statybų sektoriai: „Daug žmonių išvažiavo iš statybų sektoriaus. Lyginant su 2008 m. pradžia, dabar statybų sektoriuje Lietuvoje dirba maždaug 90 tūkst. darbuotojų mažiau. Didelė dalis statybininkų liko bedarbiais užsienyje, tik maža dalis sugebėjo persikvalifikuoti. Pirminis ir svarbiausias signalas, kuris leistų tikėtis didesnės reemigracijos, būtų atsigaunantis statybų sektorius“.
