„Mano pasakymas labai aiškus, kad Lietuva savo partnerių ir draugų nelaimėje nepalieka, tokią (žinią) ir vežuosi, tai ir solidarumo parodymas, kad mes matome situaciją, kokia yra, ir laikomės nuostatos, kad Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti ginamas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G.Landsbergis.
Pasak jo, NATO valstybių pozicijos dėl situacijos skiriasi ir trečiadienį NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrai sieks suderinti bendrą poziciją, kaip reaguoti augant Rusijos karių skaičiui pasienyje su Ukraina.
„Kol kas turime stipriausią pasakymą, tai JAV, kad jei Rusija elgsis agresyviai, tai bus atsakas. NATO valstybės turi skirtingą supratimą, kas yra eskalacija, deeskalacija, dėl tos priežasties rytoj šaukiamas NATO užsienio ir gynybos ministrų nuotolinis pasitarimas, kurio metu bus ieškoma formuluočių, kurios tiktų visoms valstybėms“, – sakė G.Landsbergis.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.
Baltieji rūmai praėjusią savaitę pranešė, kad rusų karių šalia Ukrainos sienos dabar dislokuota daugiau nei bet kuriuo metu nuo 2014 metų, kai įsiplieskė konfliktas Maskvai užėmus Krymo pusiasalį.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį duodamas interviu perspėjo, kad Rusijai grės „pasekmės“, jei Maskva „agresyviai“ elgsis Ukrainos atžvilgiu.
Kremlius kariuomenės manevrų neneigia, bet pareiškė neartėjantis prie karo su Ukraina, taip pat pabrėžė, kad „neliks abejingas“ dėl rusakalbių likimo konflikto draskomame regione.
