Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ šių metų lapkričio 10-19 dienomis atliko reprezentatyvią apklausą apie pandemiją.
Joje buvo klausiama: „Ar 2020-2022 metais priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti?“
Apklausos duomenimis, beveik 66 proc. respondentų pritarė ar greičiau pritarė tokiai formuluotei, nepritarė 17 proc., dar apie 17 proc. neturėjo aiškios nuomonės.
Antrasis klausimas skambėjo taip: „Ar politikai valstybės pareigūnai turi atsakyti už šią žalą?“. 58,3 proc. apklaustųjų pritarė arba greičiau pritarė tokiam teiginiui, 18,8 proc. nepritarė, 23 proc. neturėjo aiškios nuomonės.
Apklausos rezultatus trečiadienį spaudos konferencijoje komentavę advokatas I.Vėgėlė, Sveikatos teisės instituto direktorius Rimas Jankūnas ir visuomenininkai nenurodė, nei kas užsakė apklausą, nei kas formulavo klausimą.
-
M.Stankūnas stebisi STI pranešimu Seime: „Apstu drumstumo ir keistų komentarų“
-
Tyrimą apie galimybių pasą vaikams užsakė Sveikatos teisės institutas, pats formulavo klausimus
-
I.Vėgėlė svarsto reikalauti teisinės valstybės atsakomybės dėl pandemijos valdymo
-
I.Vėgėlė sako dar neapsisprendęs, ar kandidatuos į prezidentus
-
I.Vėgėlei keliant abejonių dėl COVID-19 valdymo, A.Dulkys sako laikęsis įstatymų
Klausimus formulavo užsakovai
„Vilmorus“ vadovas V.Gaidys 15min atskleidė, kad būtent tokias klausimų formuluotes pateikė apklausą užsakę STI atstovai.
Už du klausimus, kurių buvo klausta 1002 respondentų, institutas sumokėjo 400 eurų ir pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Vilmorus“ vadovas V.Gaidys 15min atskleidė, kad būtent tokias klausimų formuluotes pateikė apklausą užsakę STI atstovai.
„Vieno klausimo kaina 200 eurų plius PVM. Jei jūs užsakytumėte, mokėtumėte tiek pat“, – sakė „Vilmorus“ vadovas.
Anot V.Gaidžio, rinkos tyrimų centro specialistai nesiūlė užsakovams patobulinti klausimų, nors dabar jam pačiam atrodo, kad dėl objektyvumo būtų galima juos užduoti kiek kitaip.
„Galbūt buvo galima klausti, ar, respondentų požiūriu, ribojimai buvo pertekliniai, ar ne“, – pastebėjo sociologas.
V.Gaidys atskleidė, kad kiekvieną mėnesį bendrovė įvairių užsakovų prašymu atlikinėja reprezentatyvias apklausas įvairiais klausimais apie valdžią, politiką ir įvairias kitas aktualijas.
„Tai nebuvo kažkoks išskirtinis užsakymas – tiesiog kaip fabrike, atsiuntė klausimą ir gavo rezultatą“, – apie apklausų rengimo užkulisius kalbėjo „Vilmorus“ vadovas.
Apklausas rengia ne visiems
Pasiteiravus, ar „Vilmorus“ rengia apklausas visiems jas užsakantiems, V.Gaidys atsakė neigiamai.
Jis prisiminė atvejį, kuomet į bendrovę kreipėsi tinklaraštininkas Rytis Zaloga.
Tuo metu populiarus tinklaraštininkas pasipiktino Prezidentūros užsakyta apklausa dėl Stambulo konvencijos.
Siekdamas pademonstruoti, kaip klausimų formulavimas veikia respondentų atsakymus, R.Zaloga surinko lėšų iš sekėjų „Facebook“ tinkle ir užsakė alternatyvią apklausą.
Prezidentūros klausimas skambėjo taip: „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“
Į tai 22,1 proc. apklaustųjų sakė jai pritariantys ar greičiau pritariantys, 48,8 proc. – nepritarė arba greičiau nepritarė, o 29,2 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
R.Zalogos užsakymu buvo klausiama: „Ar pritariate, kad Lietuva turėtų ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo?“
Tinklaraštininko užsakymu atliktoje apklausoje buvo naudojamas originalus Stambulo konvencijos pavadinimas, o rezultatai parodė, kad klausimų formuluotės turi nemažai įtakos, mat konvenciją palaikė ar greičiau palaikė 56,2 proc. respondentų, nepalaikė ar greičiau nepalaikė – 26,4 proc., neturėjo nuomonės 17,4 proc.
Tuomet R.Zaloga bandė nueiti dar toliau – „Vilmorus“ centre užsakyti atlikti apklausą, kurioje būtų teiraujamasi „Ar Lietuvos piliečiai turi turėti teisę atšaukti prezidentą, jei gerovė valstybėje kuriama per lėtai?“ ir „Ar sutiktumėt, kad jūsų vaikus mokytų arabiškų skaitmenų?“.
Visgi „Vilmorus“ atsisakė vykdyti apklausas šiais klausimais.
Pasitikėjo instituto pavadinimu
Kaip šiandien prisiminė V.Gaidys, taip nuspręsta dėl to, kad R.Zalogos užsakymas buvo „akivaizdus humoras“, o štai STI užsakyme jis pokšto neįžvelgė.
„Nepriėmėme jo klausimų, anekdotų, taip sakant. O čia net nežiūrėjome, ar buvo to. Cenzūruoti klausimus nėra išeitis. Vėlgi – Sveikatos teisės institutas, tai kuo aš čia gudresnis ypatingai? Bet yra ir kada nepriimame klausimų, kai akivaizdžiai norima pasijuokti“, – kalbėjo V.Gaidys.
Jis pridūrė nemanantis, kad užsakovų klausimus reikėtų cenzūruoti, tačiau svarstė, kad ateityje STI klausimų formuluotės galėtų būti atidžiau peržiūrimos.
„Klausimus reikėtų šiek tiek įdėmiau pažiūrėti“, – apie tolesnį bendradarbiavimą su STI kalbėjo „Vilmorus“ vadovas.
Apklausų buvo ir anksčiau
Tendencingi STI užsakomų apklausų klausimai apie pandemijos valdymą visuomenės dėmesio centre atsiduria ne pirmą kartą.
Praėjusių metų gruodį „Vilmorus“ atliktas ir STI užsakytas reprezentatyvus gyventojų tyrimas parodė, kad tik maža dalis šalies gyventojų – vos 18,8 proc. – pritarė, kad galimybių pasas būtų taikomas vaikams nuo 12 metų, ir net 63 proc. tam nepritarė.
Pranešime nebuvo nurodyta, kad tyrimą užsakė viešoji įstaiga Sveikatos teisės institutas, kuris ir suformulavo apklausos dalyviams pateiktus klausimus.
Sveikatos teisės institutas (STI) skelbiasi esanti medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų komanda, susibūrusi tam, kad padėtų Lietuvos valstybei rasti protingą išeitį iš Covid-19 pandemijos pasekmių. „Ateities perspektyvoje sieksime žmogaus teisėmis ir mokslo įrodymais pagrįsto požiūrio į būsimus medicinos iššūkius“, – teigiama šio sambūrio svetainėje internete.
Tačiau žinomi Lietuvos sveikatos ekspertai ne kartą STI atstovams priekaištavo, kad jie iškraipo mokslinius duomenis ir skleidžia sąmokslo teorijas.
