Kas šis kandidatas, ką jis veikė iki šiol ir kokį turtą yra sukaupęs? 15min pristato svarbiausius jo biografijos faktus.
Tėvai ir žmona – medikai
E.Jankevičius gimė 1976 m. Vilniuje. Jo tėvai, kaip jis 2011 m. išrinktas Varėnos meru sakė Varėnos savivaldybės nariams, yra medikai.
„Aš esu kilęs iš medikų šeimos. Mano tėtis yra Santariškių Urologijos centro direktorius, profesorius, mama taip pat gydytoja“, – 2011 m. sakė E.Jankevičius.
Buvęs Santariškių klinikų urologijos centro vadovas prof. dr. (HP) Feliksas Jankevičius šiuo metu yra VU Medicinos fakulteto Urologijos centro vadovas, taip pat vadovauja Nacionaliniam vėžio institutui.
Iš pradžių E.Jankevičius mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vid. mokykloje, 1996 m. baigė Maxo Plancko gimnaziją Diuseldorfe (Vokietija).
1997 m. E.Jankevičius buvo pradėjęs studijuoti ekonomiką Eseno universitete Vokietijoje, bet studijų nebaigė. 2004 m. tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU, dabar Lietuvos edukologijos universitetas) įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį, 2010 m. – sociologijos magistro laipsnį. Jo magistrinio darbo tema buvo „Moksleivių ugdymo šeimoje problemos ir jų įtaka mokinių pažangumui (Varėnos mokslo mokyklų atveju)“.
Dirbti E.Jankevičius pradėjo dar studijuodamas. 1998–2000 m. jis buvo UAB „ID-Baltic“ prekybos vadovas, 2000–2002 m. – UAB „Tele 2“ prekybos ir distribucijos vadovas, 2002–2004 m. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“ prekybos direktorius, 2004–2006 m. UAB „Greito maitinimo tinklas“ direktorius, 2007–2008 m. UAB „S projektas“ direktorius.
E.Jankevičius vedęs, turi dvi dukras. Jo žmona Aistė vadovauja medicinos klinikai „Antiaging“ Vilniuje. Jis moka anglų, vokiečių ir rusų kalbas. Pomėgiai – ekonomika, knygų skaitymas ir žvejyba.
Prieš 2011 m. savivaldybių rinkimus užpildytoje kandidato anketoje, atsakydamas į klausimą, ką dar norėtų parašyti apie save, E.Jankevičius parašė: „Pagrindinis šūkis mano gyvenime yra: Svarbiausia žmogus“.
Nuo Varėnos iki Vyriausybės
2005 m. E.Jankevičius įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). 2009 m. tapo partijos tarybos nariu ir Varėnos skyriaus pirmininku.
2008–2009 m. E.Jankevičius buvo tuometinio sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato Gedimino Čeniausko patarėjas. 2009–2010 m. jis buvo Gedimino Kirkilo padėjėjas Seime.
2010–2011 m. E.Jankevičius buvo Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento direktoriaus pavaduotojas. 2011 m. savivaldybių rinkimuose socialdemokratų sąraše buvo įrašytas pirmuoju ir išrinktas Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariu.
Po rinkimų dėl koalicijos susitarus šešioms partijoms taryba jį išrinko meru: jo prisistatymo ir po to sekusios diskusijos vaizdo įrašą matote žemiau. Klausimų opozicijai kilo dėl jo gyvenamosios vietos – E.Jankevičius klaustas, ar iš tikrųjų gyvena Varėnoje, ar tik čia yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Taip pat opozicija domėjosi mero planais einant pareigas, magistrinio darbo tema, kritikavo jį už trumpą ir neišsamų prisistatymą.
Varėnos mero pareigas E.Jankevičius ėjo iki 2013 m. sausio 4 d. Tuomet jis pranešė atsistatydinantis „dėl šeiminių aplinkybių“ ir pareiškė, kad kraustysis į Vilnių, kur gyvena jo šeima. Jis teigė nežinantis, kuo dirbs toliau.
Tačiau darbovietė paaiškėjo jau po kelių dienų: 2013 m. sausio 7 d. paskelbta, kad E.Jankevičius tampa vidaus reikalų viceministru. Tuo metu vidaus reikalų ministro pareigas ėjo „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas.
2014 m. lapkritį D.A.Barakauską vidaus reikalų ministro poste pakeitus Sauliui Skverneliui, viceministras liko poste. Jis daugiausia rūpinosi migracijos, pabėgėlių perkėlimo klausimais.
Užfiksavo keistoje kompanijoje
2015 m. kovo mėnesį E.Jankevičius pateko į skandalą, kai „Lietuvos rytas“ paskelbė kad jis lankosi pas oficialiai teisines konsultacijas atvykėliams į Lietuvą teikiančiu asmeniu, kuris bendravo su už finansinius nusikaltimus teisiamu Vadimu Kastujevu.
Buvo įtariama, kad būtent V.Kastujevas galėjo per teisininką suvesti leidimą Lietuvoje gyventi siekiantį Rusijos nusikalstamo pasaulio autoritetą Achmedą Jevlojevą su viceministru. Laikraštis teigė, kad filmavimo kameros užfiksavo, kaip į butą beveik tuo pat metu užeina į A.Jevlojevą ir į viceministrą su buto šeimininku panašūs asmenys.
E.Jankevičius kategoriškai neigė bendravęs su Rusijos nusikaltėliais ir tuo labiau jiems padėjęs gauti leidimus gyventi Lietuvoje
„Tikrai su jokiais Jevlojevais ar kitais panašaus plauko žmonėmis nesu nei bendravęs, nei kalbėjęs, nei rankos paspaudęs – nieko nesu taręsis“, – BNS sakė E.Jankevičius.
Politikas patvirtino pažįstantis publikacijoje minimą teisininką „privačiai“, jau apie dešimtį metų, tad su juo bendravęs ir anksčiau ir neneigė, kad yra pas jį lankęsis.
Dėl A.Jevlojevui išduoto leidimo gyventi Lietuvoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Leidimas A.Jevlojevui buvo sustabdytas. E.Jankevičius vertino, kad šis incidentas yra arba klaida, arba tai galėjo būti padaryta piktybiškai.
Į ministrus siūlytas 2016-aisiais
2016 m. balandį, S.Skverneliui nutarus rinkimuose dalyvauti su „valstiečiais“, jam teko trauktis ir iš vidaus reikalų ministro posto, į kurį jį buvo delegavę „tvarkiečiai“.
Tuomet premjeras Algirdas Butkevičius buvo garsiai įvardinęs, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ į vidaus reikalų ministro postą siūlo Juozo Gaudučio, Gedimino Onaičio ir E.Jankevičiaus kandidatūras.
Tačiau galiausiai ministru tapo ne E.Jankevičius, o Tomas Žilinskas. Su nauju ministru E.Jankevičius nesutarė, todėl nepraėjus nė mėnesiui atsistatydino. Viceministro atsistatydinimo priežasčių tuomet T.Žilinskas nekomentavo.
15min šaltinių teigimu, E.Jankevičius ir T.Žilinskas susikirto darbiniais klausimais, dėl pabėgėlių ir migracijos reikalų. E.Jankevičius buvo už atsargų pabėgėlių priėmimo procesą, o T.Žilinskas reikalavo, kad procesas vyktų greitai ir būtų laikomasi sutartų kvotų. Taip pat ministras atsisakė ankstesnių planų naikinti Migracijos departamentą, o E.Jankevičius laikėsi pozicijos, kad šio departamento neturi likti.
Vėliau tais pačiais metais E.Jankevičius pasitraukė iš LSDP ir atsisakė šios partijos sąraše dalyvauti Seimo rinkimuose.
Tuomet sklandė gandai, kad galbūt S.Skvernelis, po rinkimų tapęs ministru pirmininku, buvusį viceministrą E.Jankevičių pasirinks į vidaus reikalų ministrus. Vis dėlto taip nenutiko. Sklido kalbos, kad į šias pareigas E.Jankevičiaus nenorėjo skirti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Visgi toli nuo S.Skvernelio E.Jankevičius nenutolo. 2017 m. sausį jis tapo premjero patarėju sporto, socialinės politikos, savivaldos ir regioninės politikos klausimais.
Anot S.Skvernelio, E.Jankevičiaus pasirinkimą lėmė gera ankstesnė jų bendro darbo patirtis.
„Aš dirbau kartu su juo Vidaus reikalų ministerijoje, mačiau jo gebėjimus“, – aiškino premjeras.
Pirmininko pavaduotojas, kuris nenorėjo juo būti
Vėl į visuomenės dėmesį E.Jankevičius pateko 2018 m. kovą, kuomet atskilėliai nuo LSDP steigė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP). Steigiamajame suvažiavime jis buvo išrinktas LSDDP pirmininko pavaduotoju.
G.Kirkilas žurnalistams taip pat sakė, kad jis LSDDP frakcijos yra siūlomas į teisingumo ministro postą, kuris liko laisvas iš jo po prezidentės kritikos pasitraukus Mildai Vainiutei, bet S.Skvernelis pritarti jo kandidatūrai neskuba. G.Kirkilas spėliojo, kad premjerui galbūt netinka tai, kad E.Jankevičius neturi teisinio išsilavinimo.
„Reikalas tas, kad premjeras dar nėra apsisprendęs, nes E.Jankevičius nėra teisininkas. Jei premjeras apsispręs, kad tai politinis postas, o aš manau, kad visada ministras yra politikas, ar jis būtų sveikatos, ar teisingumo, bet čia premjero teisė, jis yra ministras pirmininkas“, – aiškino G.Kirkilas.
Tačiau pats E.Jankevičius teigė, kad išgirsti pavardę naujosios partijos vadovybėje jam buvo netikėta.
„Mane kalbino, bendravau ir su Gediminu Kirkilu, ir su Juozu Bernatoniu. Matyt, kažkoks nesusipratimas įvyko. Nors vertinu šitą politinę jėgą, bet neigiu – nedaviau sutikimo nei tos partijos nariu, nei pavaduotoju būti. Buvo paruoštukai paruošti ir, matyt, automatiškai perskaitė“, – BNS sakė E.Jankevičius.
Sutikimo būti kandidatu į ministrus jis taip pat teigė nedavęs. „Nesvarstau, patarinėju premjerui, vertinu ministro pirmininko darbą ir dirbu jam. Didžiojoje politikoje nedalyvauju“, – BNS sakė E. Jankevičius.
G.Kirkilas po to teigė, kad E.Jankevičius, matyt, tiesiog apsigalvojo dėl buvimo jo pavaduotoju, o apie galimybę tapti ministru su juo pačiu sakė nekalbėjęs. „Gal yra kažkokios šeiminės aplinkybės, maža kas“, – sakė jis. Kad E.Jankevičius žadėjo tapti partijos steigėju, minėjo ir Juozas Bernatonis.
Tuomet S.Skvernelis E.Jankevičiaus į teisingumo ministrus taip ir nepasiūlė. Balandžio viduryje premjeras prezidentei teisingumo ministru pasiūlė skirti advokatą Giedrių Danėlių, bylose gynusį prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę ir buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį. Prezidentė G.Danėliaus nutarė neskirti „dėl galimo interesų konflikto“.
Visgi praėjusį ketvirtadienį BNS paskelbė, kad, agentūros žiniomis, būtent E.Jankevičius bus siūlomas į teisingumo ministrus. G.Kirkilas sakė negalintis to nei patvirtinti, nei paneigti, o S.Skvernelio atstovai bei pats E.Jankevičius situacijos nekomentavo.
S.Skvernelis naujojo ministro kandidatūrą pateikti turėtų pirmadienį. Galutinį sprendimą dėl ministro skyrimo priims prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kiek turto turi E.Jankevičius?
2011 m. prieš savivaldybių rinkimus E.Jankevičius deklaruodamas turtą ir pajamas nurodė turįs 3,61 mln. litų vertės privalomo registruoti turto, 28 tūkst. litų piniginių lėšų ir gavęs 1,08 mln. litų paskolų. Per metus jis gavo apie 88 tūkst. litų pajamų, sumokėjo 8670 Lt pajamų mokesčio.
2014 m. balandį deklaruodamas turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) kaip savivaldybės tarybos narys, E.Jankevičius nurodė turįs nekilnojamojo turto už 307 tūkst. litų, žemės sklypų už 485 tūkst. litų ir, taip pat pasiskolinęs 295 tūkst. litų.
2016 m., deklaruodamas turtą jau kaip vidaus reikalų viceministras, E.Jankevičius nurodė turįs nekilnojamojo turto už 88,9 tūkst. eurų, žemės sklypų už 129,9 tūkst. eurų ir pasiskolinęs 79,2 tūkst. eurų.
