Iš Baltarusijos į Vilnių atsikraustančius gyventi baltarusius jau tapo įprasta matyti ir apie juos girdėti.
Jie čia dirba, augina vaikus, leidžia juos į mokyklas.
Kaip ir pačioje Baltarusijoje, taip ir Lietuvoje nemaža jų dalis renkasi ugdymą rusų kalba.
Tam bent jau Vilniuje sudarytos gana geros sąlygos – rusų ugdomąja kalba darželiai nėra perpildyti, mokyklos irgi priima visus norinčius.
Vaikai ateina ir vidury metų
Vilniuje veikia ir vienintelė Lietuvoje mokykla baltarusių dėstomąja kalba – Pranciškaus Skorinos gimnazija.
Joje šiemet įsteigta ir ikimokyklinio ugdymo grupė, kurioje laukiami vaikai nuo 4 metų.
Vaikų gimnazijoje daugėja, jie ateina ir vidury mokslo metų, bet bent kol kas mokykla savo patalpose (o jos yra buvusiame darželyje Karoliniškėse) telpa.
Dabar čia ir statybos vyksta, statomas priestatas.
„Norinčių mokytis baltarusių kalba yra, – sako P.Skorinos gimnazijos direktorė Diana Stachnovič. – Mokinių ateina ir vidury mokslo metų – per praeitus atėjo 29. Skirtingo amžiaus, skirtingų klasių. Visi jie buvo atvykę iš Baltarusijos.“
Didelių sunkumų dėl šių mokinių įsiliejimo mokslo metų viduryje, anot gimnazijos atstovų, nekyla – tai ne vien paskutinių metų praktika, mokykla prie to įpratusi.
„Jau daugelį metų turime tokios patirties. Galbūt tik šie metai išsiskyrė tokiu didesniu mokinių srautu. O sistemą mes turime savo, kaip mokinius įtraukti į veiklą, kaip jiems adaptuotis. Specialistai padeda, mokytojai padeda, yra specialios priemonės pagalbos mokiniui.
Tik šie metai išsiskyrė mokinių skaičiumi, tiek daug nėra buvę, bet šiaip kasmet pas mus atvyksta mokinių iš Baltarusijos, tik ne tiek daug“, – sakė P.Skorinos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Norvaišienė.
Darželio grupė dar nepilna
Pirmokų rugsėjo 1-ąją čia turėtų ateiti 17. Tai – normali šios gimnazijos klasė. Kaip sako direktorė, tiek norinčių jie ir turėjo.
Ikimokykliniu ugdymo baltarusių kalba tėvai irgi domisi, tad gimnazijoje įkurta ir 4-5 metų vaikų grupė šalia jau gyvavusios priešmokyklinio ugdymo grupės, kurią lanko jau kiek vyresni, 5-6 metų vaikai.
Jaunesnių, lopšelinukų, gimnazija priimti jau nebeketina, kaip sako direktorė, jau ir vietos jiems reikėtų gerokai paieškoti.
Tiesa, darželinukų grupė kol kas čia itin negausi – tėra penki vaikai, tačiau ši grupė renkama tik pirmi metai, todėl gal esą trūksta ir sklaidos apie tokią galimybę.
O štai priešmokyklinukų jau gerokai daugiau – šiuo metu yra 19.
Atvykusiųjų dalis jau nemaža, bet, manau, dar persveria vietinių skaičius, nors atvykusiųjų skaičius sparčiai didėja.
Paklausta, ar mokykloje vis dar daugiau vietinių baltarusių, ar vis dėlto jau atvykusių iš Baltarusijos vaikų, pavaduotoja teigė, kad tiksliai suskaičiuoti būtų sunku:
„Dauguma vaikų yra vietiniai. Bet kadangi dabar kasdien gauname užklausas dėl naujų mokinių ir jeigu sudėtume praeitus metus bei kiek nori ateiti kitiems mokslo metams, sudėtinga būtų tą tikslų procentą pasakyti.
Atvykusiųjų dalis jau nemaža, bet, manau, dar persveria vietinių skaičius, nors atvykusiųjų skaičius sparčiai didėja.“
Anot pavaduotojos, gimnazijoje jau yra tokių klasių, kuriose nebėra vietų, tad tenka pasukti galvas ieškant sprendimo.
Problemos dar nemato
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja 15min sakė, kad vietos jaunesniems ar vyresniems vaikams sostinės ugdymo įstaigose iš Baltarusijos persikėlę gyventi žmonės ieško, tačiau problemų dėl ugdymo kalbos esą nekyla.
„Vilniaus miesto savivaldybė užtikrina rusų/baltarusių ugdomąja kalba ugdymą pagal ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo programą 83 baltarusių šeimų vaikams. Daugiausiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų yra priimta Vilniaus P.Skorinos gimnazijoje, kur ugdymas organizuojamas gimtąja baltarusių kalba“, – teigė A.Kovalevskaja.
Vilniaus savivaldybė užtikrina rusų/ baltarusių ugdomąja kalba ugdymą pagal ikimokyklinio/ priešmokyklinio ugdymo programą 83 baltarusių šeimų vaikams.
Vis dėlto baltarusiai nevengia savo atžalas leisti ir į įstaigas rusų dėstomąja kalba, tad vaikų iš šių šeimų priimta į darželius Naujamiesčio, Antakalnio ir kitose Vilniaus seniūnijose.
„Savivaldybė suteikia vietas ugdymo įstaigose baltarusių ar rusų ugdomąja kalba visoms besikreipiančioms baltarusių šeimoms, glaudžiai bendradarbiaujama su jomis, siūlomos pagal lokacijas patogios vietos ir užtikrinamas kokybiškas ikimokyklinis/ priešmokyklinis ugdymas, poreikiui esant – švietimo pagalbos specialistų (psichologų, logopedų, soc. pedagogo, spec. pedagogo) pagalba.
Kol kas nėra poreikio steigti atskiro darželio, nes šiuo metu rusų ir baltarusių ugdomąja kalba Vilniaus ugdymo įstaigose yra 180 laisvų vietų, į kurias gali pretenduoti baltarusių šeimų vaikai“, – teigė Administracijos vyriausioji patarėja.
Domisi prestižu
Anot A.Kovalevskajos, baltarusių šeimos neretai renkasi rusiškas mokymo įstaigas, jiems svarbu mokyklų reitingas, prestižas. Esą tikrai nėra taip, kad visi be išimties domėtųsi tik ugdymo baltarusių kalba.
„Kartais domimasi ir galimybe ugdyti vaikus anglų kalba, tokių galimybių mes neturime, siūlome rinktis privačias įstaigas“, – sakė savivaldybės atstovė.
Vienas iš uždavinių, kuriuos prireikia spręsti darželių darbuotojams, yra maitinimas.
Pasirodo, Vilniuje tiekiamas darželinukų maistas nelabai patinka baltarusių vaikams, kaip sako A.Kovalevskaja, „jie nori kečupo, cukraus į arbatą“.
Ukrainiečių vaikai renkasi arba lietuviškas, arba – dar dažniau – mokyklas lenkų dėstomąja kalba.
Stebėdama situaciją Vilniaus savivaldybė vis dėlto galvoja ir apie tai, kad vaikų iš kaimyninės Baltarusijos gali dar padaugėti.
Todėl dairomasi patalpų ugdymo įstaigoms, kurias savivaldybė galėtų nuomotis, jeigu tokių prireiktų.
O štai iš kitos netolimos šalies – Ukrainos – atvykusios šeimos ugdymo rusų kalba paprastai kategoriškai atsisako.
Jų vaikai paprastai renkasi arba lietuviškas, arba – dar dažniau – mokyklas lenkų dėstomąja kalba.
