Viešumoje kalbama, kad į Lietuvą nukreipta propaganda labiausiai veikia tautines mažumas. Grupės „Biplan“ lyderis Maksas Melmanas tikina, kad tautinės mažumos esą tampa propagandos taikiniu dėl gana objektyvių priežasčių. Kalbant apie Rusijos propagandą ir rusakalbius, daug ką reiškia pagrindinė bendravimo kalba, nors siekiant kovoti su propaganda reikėtų dėmesį kreipti į visus šalies gyventojus. „[Propaganda tautines mažumas veikia] visų pirma dėl to, kad dauguma jų laisvai kalba rusų kalba – tiek lenkų bendruomenė, tiek rusų bendruomenė, bet nereikia apsigauti, kad ta propaganda neveikia ir kitų visuomenės dalių“, – dėmesį atkreipia politologas Vytis Jurkonis.
Labai nustebau, maniau, atvažiuosime į Europą, kur demokratija, nėra cenzūros, daug žiniasklaidos priemonių ir, nepaisant didelio pasirinkimo, daugelis žiūri Pirmajį Baltijos kanalą, – kalba ji.
M.Melmanas įsitikinęs – propagandos su laiku tik daugėja iš visų pusių. Socialiniai tinklai tapo palankia vieta jai skleistis. Apie tai, kad Lietuvą pasiekia daug propagandos iš Rusijos, kalba ir J.Bašinova, prieš metus atvykusi gyventi į Lietuvą iš Maskvos, kur dirbo žurnaliste. Šiandien ji – Vilniuje esančio vaikų darželio savininkė. Deja, moteris tikina ir Lietuvoje matanti daug propagandos. „Labai nustebau, maniau, atvažiuosime į Europą, kur demokratija, nėra cenzūros, daug žiniasklaidos priemonių ir, nepaisant didelio pasirinkimo, daugelis žiūri Pirmajį Baltijos kanalą“, – kalba ji.
Tiems, kurie garbina Vladimiro Putino politiką, J.Bašinova turi patarimą: važiuokite pagyventi Rusijoje, ten pamatysite, kaip viskas atrodo iš tiesų. „Rusijos televizijoje be propagandos daugiau nieko nėra.
Rusijoje jau seniai geriau visai neturėti televizoriaus, nes žiūrėti ten vis tiek nėra ką. Mes dirbome interneto portale, rodėme viską taip, kaip yra, tačiau galiausiai mūsų svetainė buvo užblokuota ir tapo neprieinama Rusijos gyventojams“, – prisimena pašnekovė.
Politologas V.Jurkonis turi patarimą, kaip išvengti propagandos. „Paprastas receptas, stengiantis atskirti propagandą nuo teisingos informacijos, yra žiūrėti, ar istorija yra pateikiama iš keleto perspektyvų: pozityvi ir prieštaraujanti pusė“, – siūlo politologas.
