Bėdos Naujuosiuose Valkininkuose Lietuvos mastu nedidelės, bet jos puikiai atskleidžia, kaip provincijoje veikia įstatymai, pažintys, kieno rankose jėgos svertai ir kodėl vietos valdininkams net žurnalistų klausimai atrodo neverti atsakymų.
Suniokojo ugnis
Į 15min kreipėsi vietos gyventojai, kurių kiemas šiuo metu virto nuodėgulių krūva. Jos vietoje matininkai jau matuoja sklypą privačiam asmeniui, nors tai valstybės žemė. Teisybės pradėję ieškoti žmonės bijo, kad nuodėguliais netaptų ir jų namai. Bet apie viską iš pradžių.
Naujieji Valkininkai yra graži gyvenvietė Varėnos rajone.
Šiame prie geležinkelio įsikūrusiame miestelyje nuo seno veikė skirtingos gydymo ir reabilitacijos įstaigos. Šiuo metu čia, pušų apsuptyje, veikia Valkininkų sanatorija ir vaikų ligoninė „Pušelė“.
Ši nuotrauka daryta iš vos už kelių žingsnių esančio kiemo. Jame keli seni pastatai. Vienas jų – daugiabutis namas, kuriame po karo įsikūrė gydytojai, nes greta veikė tuberkuliozės ligoninė.
Visai greta ir buvęs Naujųjų Valkininkų klubas, kuriame vyko renginiai ir buvo rodomi kino filmai. Dabar šis kiemas atrodo taip.
„Mes čia atsikraustėm 1983 m. Čia dirbau, gavome butą“, – 15min savo istoriją pradeda Kęstas Grušauskas, kurio būstas taip pat galėjo virsti nuodėgulių krūva.
Jam antrina Kristina ir Algimantas Stančiai: „Esame gretimo pastato savininkai. Tai buvo kaimo klubas. Iki šiol tai kultūros paskirties pastatas. Patys esame menininkai ir planavome čia užsiimti kūryba, daryti renginius.“
Tyčinis padegimas
Šiuos ir kitus greta gyvenančius žmonės suvienijo bendra bėda. „Čia viskas panašu į Vilniaus Žvėryno ar Šnipiškių rajonų istorijas“, – teigė K.Stančienė.
Pokario metu šalia medinių pastatų atsirado pagalbinės patalpos – skubiai sukalti mediniai sandėliukai. Jie buvo skirti namo gyventojams, kurie rūsių neturėjo.
Sandėliukai stovėjo dešimtmečius. Visi namo gyventojai naudojosi medinėmis patalpomis, nors jos niekur registruotos nebuvo. O ir jų būklė buvo tokia prasta, kad vertingų daiktų ten niekas nelaikė.
Rugsėjo pabaigoje gyventojai sužinojo, kad šie sandėliukai jiems nebepriklauso, o nuosavybės teisę į juos Registrų centre jau užregistravęs Naujųjų Valkininkų gyventojas Vytautas Norkūnas. Tiesa, jis gyvena bute, renovuotame penkiaaukštyje, todėl gyventojai tik gūžčiojo pečiais, kaip tai iš viso įmanoma.
„Viskas buvo po vienu stogu. Visi naudojomės. Sandėliukai jokiuose dokumentuose neminimi. Kaip jie galėjo tapti pašalinio žmogaus nuosavybe?“, – stebėjosi K.Grušauskas.
K.Stančienė taip pat skėsčiojo rankomis: „Norkūnas jų nei pats statė, nei pirkti iš kieno nors galėjo, nes nei pastatai, nei žemė nebuvo įteisinti.“
Netrukus nuostabos kupinos žmonių akys prasivėrė dar labiau. Šalia jų namų, viduryje privažiavimo atsirado matininkų įkalta sklypo ribos žyma.
Gyventojai nedelsiant kreipėsi į savivaldybę prašydami paaiškinti, kaip bendrai naudojami ir niekur neįteisinti sandėliukai galėjo tapti teisiniu pagrindu kitur gyvenančiam asmeniui atsimatuoti sau valstybės žemės gabalą.
Kol savivaldybė ruošė atsakymus, mediniai namo gyventojų sandėliukai tiesiog supleškėjo su visais juose buvusiais daiktais.
„Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą ir šį įvykį traktuoja kaip padegimą, bet, kol gesino gaisrą, ugniagesiai mums iš karto sakė, kad padegimai dažniausiai yra neišaiškinami.
Numanome, kad čia gali atsirasti namų valda ir taip užvaldytas neblogas žemės gabalas gražiame kaime. Greičiausiai, pardavimui.
Kiekviename kaime veikia vietinis chomskis, kuris gal ir neturi jokių reikšmingų pareigų, bet turi daug pažinčių, jomis naudojasi ir laiko nerašytą valdžią savo rankose“, – teigė K.Stančienė.
Atsakyti negali
Čia būtų galima pateikti ilgą gyventojų susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis chronologiją, bet visus oficialius atsakymus galima sutrumpinti iki kelių sakinių.
Policija ėmėsi tirti padegimą. Alytaus apylinkės prokurorai gyventojams pasiūlė savo turtinius klausimus aiškintis teismuose.
Sklypo ribas pažymėjusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai gyventojams atsakė, kad tarnyba netikrina, ar teisėtai įregistruota nuosavybės teisė. Jei ji įregistruota ir savininkas kreipiasi dėl sklypo formavimo prie savo pastato, tai ir yra daroma.
Registrų centro pažymoje nurodyta, kad nuosavybės teisės į sandėliukus V.Norkūnui įregistravimo pagrindas – apylinkės seniūnijos išduotas pažymėjimas.
Taigi, liko kreiptis į seniūniją ir išsiaiškinti, kodėl V.Norkūnui buvo suteikta tokia pažyma. 15min taip ir padarė. Štai pilnas ir netaisytas Naujųjų Valkininkų seniūnės Kristinos Žundienės atsakymas į redakcijos klausimus:
„Visus klausimus, susijusius su žeme, sprendžia Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius. Varėnos rajono savivaldybėje yra sudaryta komisija šiam atvejui ištirti.“
Gyventojai iš K.Žundienės gavo kiek išsamesnį paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad sprendimą priėmė Varėnos seniūnas Dalius Lukminas, nes tuo metu K.Žundienė atostogavo.
15min kreipėsi į šį atvejį tiriančią Varėnos savivaldybę prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu niekur neįteisinti visų namo gyventojų naudojami sandėliukai virto vieno name negyvenančio asmens nuosavybe, tačiau ir čia konkretaus atsakymo gauti nepavyko.
Buvo tik nurodyta, kad sklypo NŽT V.Norkūnui neformuos. „Valstybinės žemės patikėtinis yra NŽT, todėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės klausimus sprendžia ne savivaldybė, o minėta institucija. Varėnos rajono savivaldybė, gavusi Naujųjų Valkininkų k. gyventojų pareiškimą, kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, kad nebūtų formuojamas žemės sklypas prie V.Norkūnui nuosavybės teise priklausančio pastato. Gavome atsakymą, kad žemės sklypas nebus formuojamas, taigi ir nuosavybės teisės į žemės sklypą V.Norkūnui neįteisintos“, – paaiškino Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Averkienė.
Tiesa, Registrų centre registruotą V.Norkūno nuosavybės teisę dabar buvę sandėliukų šeimininkai gali ginčyti tik teisme, o NŽT gyventojams nėra pranešusi, kad V.Norkūnui sklypas formuojamas nebus.
Ieškos objektyvių žurnalistų
Tai puikiai žino ir pats V.Norkūnas. „Viskas yra daroma remiantis įstatymais. Medžiaga yra prokuratūroje. Jei įstatymai pažeisti, bus atitinkami sprendimai. Dokumentai yra pateikti tam, kam reikalinga. Aš turėjau ir turiu ten turtą.
Įteisinimo pagrindas yra dokumentas. Tokia yra tvarka. Iki 1988 m. vykdytą statybą yra tik toks variantas įteisinti.
Jeigu sąžiningai, tai galėčiau parodyti kai kuriuos dokumentus. Aišku, jų nerodysiu nepasikonsultavęs su advokatu savo. Ką jums kalba, tai čia yra niekas“, – 15min sakė jis.
Vis dėlto paprašius tikslinti, kaip V.Norkūnas gavo seniūnijos pažymą apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, pašnekovo nuotaika ėmė keistis: „Aš su jumis kalbu vien tik iš mandagumo, ko neturėčiau daryti. Ypač, žinodamas 15min subjektyvumą, nes esu nuo to nukentėjęs prieš keletą metų.“
V.Norkūnas iš tiesų „nukentėjo“ nuo 15min ir kitų šalies žiniasklaidos priemonių, kai šios aprašė, kaip jis 2014 m. pavasarį Varėnos rajone Paklėštarės kaime nušovė ūkininkui Andriui Griežei priklausiusį rusų kurtų veislės šunį Lordą. Šuo susipjovė su V.Norkūno šunimi. Už tai šaulys buvo nubaustas 376 eurų bauda.
„Čia yra suinteresuotos grupės. Yra suinteresuoti asmenys, kurie bet kokiais būdais siekia sustabdyti mano projektėlį ir tą žemės sklypelį pasiimti sau. Sakau trumpai ir aiškiai“, – teigė V.Norkūnas.
Perklausius, koks gi tas „projektėlis“, pašnekovas atsakė: „Šito nekomentuosiu.“
V.Norkūnas taip pat pareiškė, kad sandėliukus sudegino patys namo gyventojai, kurie jam esą viešai grasino. Patikslinus, kad sandėliukai sudegė jau po to, kai buvo įregistruota nuosavybės teisė, o vėjuotą spalio naktį kurti tokį laužą savo kieme visai greta medinių namų būtų labai neapdairu, pašnekovas suirzo.
„Aš dar turiu tokį dokumentą, bet jo negaliu rodyti nepasitaręs su advokatu. Aš dar pagalvosiu, ar į jus kreiptis, ar susirasti kitą žurnalistą. Jau gailiuosi, kad su jumis kalbėjau“, – pokalbį baigė jis.
