Vilniaus universiteto (VU) docentė Rūta Žiliukaitė yra Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos narė. Pasak jos, kai kurie asociacijos nariai kelia klausimus, kaip J.Petrauskienė laimėjo konkursą į tokią prestižinę vietą.
Anot mokslininkės, eidama naujas pareigas J.Petrauskienė atstovaus visiems Lietuvos švietimo bendruomenės nariams, o būdama ministre dialogu su mokslininkais nepasižymėjo. Be to, mokslininkams nėra iki galo aišku dėl jos kompetencijos.
Europos Komisijoje dėl daug mažesnių pozicijų lupasi žmonės, konkursai yra labai dideli, o čia jo neturime.
R.Žiliukaitė pažymi, kad keliami klausimai nėra taikytini J.Petrauskienei asmeniškai – esą suprantama, kad politinę karjerą baigęs žmogus turi tęsti profesinę veiklą, gali dirbti ir kitus darbus, ypač jeigu laimėjo konkursą. VU docentės teigimu, mokslininkų susitikimuose yra klausiama, kaip visai tai buvo padaryta. Kaip veikia sistema, ar ji pakankamai skaidri ir pateisina, šiuo atveju, švietimo bendruomenės lūkesčius.
Trūksta pasitikėjimo
R.Žiliukaitė pabrėžia kelis prieštaringus pavyzdžius. Vienas jų – naujoje pozicijoje J.Petrauskienė atstovaus Lietuvos švietimo bendruomenei. Ar ji galės tą atlikti sėkmingai, jeigu būdama švietimo ministre savo sprendimais tą pačią bendruomenę esą įaudrino iki mokytojų streikų? Jeigu buvo sulaukusi profesinių sąjungų viešai išreikšto nepasitikėjimo?
VU docentė taip pat pažymi, kad J.Petrauskienei esant ministerijos vadove buvo sunku surasti bendrą kalbą.
Jos skyrimas atašė į tarptautinę organizaciją netelpa sveiko proto rėmuose.
„Nepasakyčiau, kad apskritai dialogas buvo. Greičiau – jo nebuvo. Reikia sugebėti realiai suvokti švietimo bendruomenę iš vidaus. Šios patirties kurį laiką J.Petrauskienė neturėjo. Dialogas nepavyko, kiek mėginome“, – teigia mokslininkė.
Ji taip pat kelia klausimą, kaip vertinti tarnybinės etikos pažeidimą, kai J.Petrauskienė buvo pripažinta supainiojusi viešus ir privačius interesus, ar einant tokias pareigas šis nusižengimas yra svarbus. Galiausiai, ar gali nesulaukęs nė metų atšalimo asmuo vėl dirbti toje pačioje ministerijoje, iš kurios buvo pašalintas?
„Yra aibė dalykų, nepuolant nieko. Ko verta mūsų sistema, jeigu galų gale galime turėti štai tokį rezultatą?“ – klausia mokslininkė.
Stebisi, kad konkursas buvo nedidelis
Valstybės tarnybos departamento (VTD) teigimu, konkurse dėl švietimo ir mokslo atašė prie EBPO pozicijos dalyvavo du asmenys.
Tai stebina mokslininkę R.Žiliukaitę. Jos manymu, ši vieta yra prestižinė, gerai apmokama. Ji klausia, kaip nutinka, kad konkursas yra toks mažas?
„Europos Komisijoje dėl daug mažesnių pozicijų lupasi žmonės, konkursai yra labai dideli, o čia jo neturime. (…) Gal su kriterijais yra perspaudžiama? Kaip veikia ši mūsų sistema?“ – klausia VU docentė.
Jos manymu, valstybė turėtų būti suinteresuota į šį postą išsiųsti patį geriausią kandidatą, tad jeigu matoma, kad maža konkurencijos, turėtų būti padidinta informacijos sklaida.
Ar J.Petrauskienė yra tinkamiausias asmuo šiai pozicijai, abejojama ir dėl to, kad dalis akademinės bendruomenės, anot R.Žiliukaitės, nėra iki galo supažindinta su buvusios ministrės gyvenimo aprašymu.
Pasak sociologės, dirbdama Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktore, J.Petrauskienė neabejotinai yra susipažinusi su švietimo sritimi, yra mačiusi ne vieną socialinę analizę. Tačiau klausimas, ar ji sugebės jas padaryti savarankiškai be niekieno pagalbos.
Galima manyti, kad nauja veikla J.Petrauskienei buvo pasiūlyta tarpininkaujant ministrui pirmininkui.
„Tai yra iš esmės formaliai įgytos kompetencijos, įgūdžiai. Tai yra svarbu – kokie yra naudojami tyrimo modeliai, kaip vertinti duomenis ir jų kokybę, kaip gebama įvertinti išvadas, jų pagrįstumą. Ir tas klausimas nėra iki galo atsakytas, nesu detaliai susipažinusi su gyvenimo aprašymu, kuriame būtų atskleista, ar tai yra, ar ne“, – sako Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos narė.
„Ar tikrai taip turi veikti mūsų sistema? Ar svarbu švietimo ir mokslo bendruomenės pasitikėjimas, kiek kompetentingi žmonės ateina dirbti? Aplinkybės, kaip jie ateina. Ar nesvarbu? Tai mėginimas kalbėti apie sistemą“, – teigia R.Žiliukaitė.
Konkursas buvo formalumas?
Pasak Valstybės tarnybos departamento visuomenės informavimo specialisto Audriaus Dabrovolsko, konkursas į atašė poziciją buvo skelbiamas įstaigos tinklalapyje.
J.Petrauskienė jį laimėjo surinkusi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6.
„Pretendentų vertinimo konkurso komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas“, – sakė specialistas.
Skelbimas apie poziciją buvo paviešintas gegužės 15 dieną, darbą naujoje pozicijoje J.Petrauskienė pradėjo eiti rugpjūčio 26 dieną. Iki tol – nuo gruodžio mėnesio – buvusi ministrė buvo be darbo.
15min žiniomis, patekti į atašė poziciją padėjo ir neoficialūs kanalai. Du vienas su kitu nesusiję šaltiniai patvirtino, kad ši pozicija J.Petrauskienei buvo pasiūlyta pavasarį.
Kad konkursas galėjo būtų formalumas, mano ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius. Jo teigimu, J.Petrauskienės įsidarbinimą galėjo globoti premjeras S.Skvernelis.
„Ministrui pirmininkui buvusi ministrė buvo labai gera, jis daug kartų yra vertinęs ją itin teigiamai. (...) Galima manyti, kad pirmiausiai ta nauja veikla J.Petrauskienei buvo pasiūlyta tarpininkaujant ministrui pirmininkui. Galėjo būti netgi išankstinis susitarimas – konkursas buvo labiau dėl formos, bet ne dėl turinio“, – teigė politologas.
Pasak jo, bendruomenės pasitikėjimą praradusio žmogaus paskyrimas į švietimo ir mokslo atašė poziciją prie EBPO yra sunkiai suprantamas.
„Visuomenės folklore Lietuva vadinama švogerių kraštu, tai manau, kad šiuo atveju turime panašių scenarijų. Ir akademinė bendruomenė, ir švietimo atstovai J.Petrauskienės, kaip ministrės, veiklą iš tikrųjų vertino neigiamai arba labai neigiamai. Jos skyrimas atašė į tarptautinę organizaciją netelpa sveikto proto rėmuose“, – sakė A.Krupavičius.
Atsakymų neturi
Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atsakymų į mokslininkų nuogąstavimus dėl sistemos skaidrumo neturi. Nė viena institucija nepakomentavo J.Petrauskienės paskyrimo atašė.
Anot ministro pirmininko patarėjo Tomo Beržinsko, S.Skvernelis su konkursu neturi nieko bendro.
„Premjeras neorganizuoja konkursų, nenustatinėja jų sąlygų ir reikalavimų“, – teigė jis.
Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus patarėjas Kęstutis Butvydas sako, kad centralizuotą konkursą vykdė ne ministerija, o VTD, todėl kreiptis esą reikėtų į juos.
Tuo metu buvusi ministrė J.Petrauskienė į mokslininkų pastabas ir klausimus dėl konkurso sureaguoti nebuvo linkusi išvis. Susisiekus su ja, pareiškė atsisakanti ką nors komentuoti.
Anksčiau buvusi ministrė BNS yra teigusi, kad konkurse nusprendė dalyvauti dėl sukauptos patirties.
„Daugiau nei 20 metų dirbu švietimo ir mokslo srityje, daug metų yra tekę dirbti ekspertinį darbą, atstovauti Lietuvai tarptautinėse organizacijose. Manau, kad mano kompetencija ir patirtis gali būti naudinga“, – rugpjūčio mėnesį tvirtino J.Petrauskienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra teigusi, kad pagrindinė J.Petrauskienės užduotis bus teikti informaciją EBPO Švietimo ir įgūdžių bei Mokslo, technologijų ir inovacijų direktoratams, rengti siūlymus Lietuvos pozicijai kitose tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose svarstomais bei su EBPO susijusiais klausimais.
J.Petrauskienės darbo vieta – Paryžiuje.
Be švietimo ir mokslo, taip pat įsteigtos ekonomikos ir inovacijų, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų atašė prie EBPO pareigybės.