Netikėkime senais stereotipais apie save: lietuviai tolimose šalyse kaip tik matomi kaip atkaklūs ir reiklūs profesionalai, žinantys, ko nori, ir mėgstantys iššūkius, sako verslininkas, keliolikoje pasaulio šalių veikiančios bendrovės „INVL Technology“ vadovaujantis partneris Kazimieras Tonkūnas. Tačiau ne viskas yra vien tik teigiama – diplomatijos ir kūrybiškumo mums stinga.
2016 m. „INVL Technology“ kolektyvas nutarė pasidomėti, kaip skiriasi lietuvių savęs supratimas ir tai, kaip lietuvius supranta Norvegijos, Bangladešo ir Tanzanijos – trijų šalių, kuriose veikia bendrovė – gyventojai. Savo verslo partnerių šiose šalyse jie paprašė atsakyti į tam tikrus klausimus ir apibūdinti lietuvių, su kuriais jiems teko bendrauti, būdo bruožus.
Apklausa, K.Tonkūno teigimu, parodė, kad lietuviai turi daug puikių savybių, tačiau mums vertėtų ugdytis bendruomeniškumo, diplomatijos jausmus ir daugiau dėmesio skirti kultūriniam tobulėjimui.
Mes – savarankiški individualistai, nuosekliai siekiantys tikslo?
Daugelis lietuvių, pasak K.Tonkūno, tiki, kad didžioji dalis mūsų tautos yra darboholikai, kuriems laisvalaikis nesvarbu, o darbas yra vertybė pati savaime.
„Lietuvoje gajus mitas, kad lietuviai yra darbo bitės. Mūsų tautiečiai apklausos metu patys save įvardino kaip mažiau organizuotus, mėgstančius vykdyti užduotis, o ne vadovauti, ganėtinai blankias ir niūrias asmenybes. Žmones, kuriems darbštumas ir darbas yra didžiausia vertybė“, – pabrėžė K.Tonkūnas.
Lietuvoje gajus mitas, kad lietuviai yra darbo bitės.
Tačiau verslininkas pažymėjo, kad atsiliepimai apie lietuvius svečiose šalyse visai kitokie. Kolegos iš Norvegijos, Tanzanijos ir Bangladešo lietuvius daugiausiai apibūdino kaip stipriai išreikštus individualistus, kurie puikiai dirba savarankiškai ir turi gerą savimotyvaciją.
„Antra vertus, pasak mūsų kolegų, lietuviai net ir būdami individualistai yra labai organizuoti, gali sėkmingai dirbti grupėse. Ir dar vienas lietuvių bruožas, į kurį kolegos atkreipė dėmesį – tikslo siekimas. Jie sako pastebėję, kad kai lietuviai tiki, jog gali pasiekti kažkokį tikslą, jie nuosekliai eina jo link ir išsireikalauja maksimalių pastangų tiek iš savęs, tiek iš savo komandos“, – atkreipė dėmesį K.Tonkūnas.
Taip pat apklausa parodė, kad Tanzanijos, Bangladešo ir Norvegijos gyventojams lietuviai yra ne tik darbštūs, bet ir mėgstantys atsipalaiduoti.
„Atsipalaidavimą jie turėjo omenyje plačiąja prasme. Jų manymu, lietuviai labai domisi vietiniu pasauliu, jiems įdomu antropologiniai aspektai, skirtumai tarp visuomenių, jie drąsiai užduoda klausimus, kitokius negu jie pratę girdėti. Lietuviai apklausos dalyviams pasirodė imlūs, žingeidūs ir energingi“, – sakė K.Tonkūnas.
Dar vienas lietuvių bruožas, kurį įžvelgė kitų žemynų gyventojai – lietuviai nuoseklūs, linkę problemas spręsti struktūruotai. Taip pat punktualūs: K.Tonkūno teigimu, dėl to kitose šalyse kartais netgi kyla problemų.
„Mūsų partneriai sakė, kad lietuvių punktualumas toks, kad jie nuolat turi pasitempti. Lietuviai lengvai suirzta, jei kažkas nevyksta pagal grafiką, jei kažkas kažko nepadaro laiku. Šitaip kalbėjo tanzaniečiai ir bengalai: norvegai atkreipė dėmesį, kad šiuo bruožu mes esame panašūs į juos pačius“, – sakė verslininkas.
Mūsų partneriai sakė, kad lietuvių punktualumas toks, kad jie nuolat turi pasitempti. Lietuviai lengvai suirzta, jei kažkas nevyksta pagal grafiką, jei kažkas kažko nepadaro laiku.
Norvegai, anot K.Tonkūno, apskritai mato mažai skirtumų tarp savęs ir lietuvių. Nepaisant skirtingos kalbos, aplinkos ir pragyvenimo lygio, apklausoje dalyvavę norvegai mano, kad esminio skirtumo tarp norvegiško ir lietuviško mentalitetų nėra.
Stinga kūrybiškumo, diplomatijos
Kokiose srityse, anot kitataučių, lietuviai dar turi kur tobulėti? Viena tokių sričių, K.Tonkūno nuomone – kūrybiškumas. Jis sakė nagrinėdamas apklausos rezultatus atkreipęs dėmesį, kad nei patys lietuviai save laiko kūrybiškais, nei partneriai juose įžvelgia šią savybę.
Verslininkas prisiminė vargus, ieškant įdomios dovanos iš Lietuvos – nestandartiškai, kūrybiškai pristatyti Lietuvą nėra lengva, nes daugelis „lietuviškų“ dovanų, tokių kaip marškinėliai ar kepurės su Lietuvos atributika, užsieniečių tiesiog nesudomina. Galiausiai, pastebėjo jis, partnerius sužavėjo tiesiog lietuviška vaistažolių arbata. Tačiau, pasak jo, kūrybiškumo stoka tokiuose sunkumuose pristatant šalį galima įžvelgti ir bendrą poreikį tobulėti šioje srityje.
Dar vienas ne toks džiuginantis lietuvių bruožas – noras „sukišti“ daug darbų į trumpą laiko atkarpą, pastovus troškimas padaryti labai daug per mažai laiko ir su tuo susijęs polinkis kelti per aukštus tikslus. Dėl to, pasak K.Tonkūno, galiausiai kenčia kokybė.
„Klausimas čia toks – ar lietuviai nebūtų laimingesni keldamiesi mažesnius tikslus, bet juos įvykdydami iki galo, neskubėdami ir giliai.
Klausimas čia toks – ar lietuviai nebūtų laimingesni keldamiesi mažesnius tikslus, bet juos įvykdydami iki galo, neskubėdami ir giliai.
Man atrodo, kad lietuvių kartelė sau yra per aukšta. Gal keistai skambės, bet tai neleidžia pasiekti kokybės. Užsibrėžus padaryti tūkstantį darbų, nuveikti tūkstantį dalykų, galiausiai tenka bėgti ir verstis per galvą. Tada kažkas gaunasi vidutiniškai, kažkas pakankamai gerai, bet niekas nesigauna labai gerai. Ir nepavyksta atskleisti savo talento. Talentui reikia laiko, jį reikia pajausti, išsiugdyti“, – sakė K.Tonkūnas.
Kitas kritęs į akį partnerių pastebėjimas – kad lietuviai pasižymi tiesmukumu, diplomatijos stoka.
„Tos šalys, kurių nuo senovės daugiau žmonių gyveno miestuose, priklausė vidurinei klasei, jos daugiau diplomatijos rodo, o va lietuviams to stinga. Aišku, lietuviškas charakteris irgi turi žavesio – jis tiesus, reiklus ir sau, ir išorei. Bet pridėjus truputį diplomatijos ir kartais labiau atsižvelgiant į kitus žmones galima pasiekti daugiau“, – tvirtino K.Tonkūnas.
Verslininko teigimu, individualizmas lietuviams apskritai yra per daug būdingas. Jo teigimu, gyvenant posovietinėje erdvėje lengva įtikėti, kad individualybė, asmenybės nepriklausomumas, savęs kūrimas ir panašios idėjos yra svarbiausi orientyrai gyvenime. Bet bendravimas su kitų kraštų gyventojais, pasak jo, parodo, kad tai ne visur priimama kaip neabejotina vertybė.
„Bangladešo vyresnio amžiaus žmonės pasidalino savo požiūriu ir patirtimi: žiūrėkite, kai kyla uraganas, pas mus medžiai, kurių viršūnės labai išsikišusios virš miško, yra išraunami uragano. Aš jų klausiu: tai norite pasakyti, kad žmogus neturi siekti iškilti virš kitų? Jie man atsako: žmonės turi augti ir į plotį. Reikia ne kelti galvą aukštyn, o žiūrėti į tai, kas šalia, gilintis į savo aplinką. Netapti atsiskyrėliais, o jausti aplinką. Tai nereiškia, kad visi turi būti vienodi. Bet tai reiškia, kad galima geriau susilieti su visuomene ir esant reikalui augti kuriant, ne vien konkuruojant“, – aiškino K.Tonkūnas.
Idėja Lietuvai: per kultūrą į savitarpio supratimą
Remdamasis bendravimo su kitų kultūrų atstovais patirtimi, K.Tonkūnas teigia: turime pradėti kitaip žiūrėti patys į save, kurti naują tapatybę. Ar Lietuvai dar nevėlu kurti savo identitetą nuo nulio? Pasak verslininko, tikrai ne.
„Ką pasaulis, išsilavinę žmonės, su kuriais bendravau, žino apie Lietuvą? Kad esame Europoje, kad esame ES nariai, kad turime gilias tradicijas, seną ir savitą kalbą. Kad pasižymime turtinga istorija, turėjome didelę ir svarbią valstybę. Tačiau apie tai, kokie mes esame ir ko iš mūsų tikėtis, jie žino mažai. Esame tarsi tuščias lapas“, – kalbėjo K.Tonkūnas.
Jo teigimu, patys lietuviai per ilgai „užsikonservavo“ pokariniame savo įvaizdyje, pamėgo įsivaizduoti save kaip darbininkus ar žemdirbius su tautiniais kostiumais. Tačiau kitos šalys mūsų nelaiko nei žemdirbiais, nei tik darbo jėga.
„Mes dabar esame tokiame gerame istorijos etape, kuriame galime kurti naują identitetą, kuris pasireikštų santykiuose tarp žmonių, daiktuose, dovanose ir kitur. Mums nebebūdingas tik žemdirbio ir darbininko įvaizdis. Tačiau geroji žinia yra tai, kad mes kituose kraštuose esame beveik nežinomi, stereotipų apie mus nėra. Todėl ką įdėsime, tą ir gausime“, – kalbėjo K.Tonkūnas.
Geroji žinia yra tai, kad mes kituose kraštuose esame beveik nežinomi, stereotipų apie mus nėra. Todėl ką įdėsime, tą ir gausime.
Verslininko manymu, lietuviai turėtų tapti diplomatiškesni, mažiau stengtis išsiskirti, mažiau demonstruotis ar siekti išaukštinti save, bet labiau kreipti dėmesį į aplinką.
„Daugelio galvoje gyva ydinga prieštara, kad asmeniniai tikslai ir pagalba visuomenei yra vienas su kitu nesuderinama. Bet juk galima ir siekti asmeninių tikslų, ir būti visuomenės dalimi, padėti kitiems. Ir bengalai man sakė, kad jie labai vertina mūsų savybes, bet mes turime suprasti savo aplinką, ne tik rodytis, kas esame. Kad nebūtume išrauti kaip tie medžiai. Lietuva yra kaip miškas, kurio visi medžiai turi augti kartu. Dabar kaip tik esame stadijoje, kurioje galime pasukti tokiu keliu“, – sakė K.Tonkūnas.
Kitas dalykas, kurį akcentuoja verslininkas – Lietuva turi daugiau investuoti į kultūrą: remti savo kultūrą, ne tik etnografinę, bet ir šiuolaikinę, taip pat skirti didesnį dėmesį vaikų kultūriniam auklėjimui. Jo teigimu, dabar visuomenėje sklandanti idėja, kad visi vaikai turi mokytis programuoti, nėra savaime gera: programuoti tegul mokosi tik tie vaikai, kurie to nori, bet kultūrinis švietimas visiems – daug svarbiau.
„Kultūra tobulina asmenybę. Išsilavinę žmonės malonesni, tada atsiranda ir diplomatija, ir pagarba kitiems, santykiai būna paremti kitokia logika. Pasaulis tampa vis kompleksiškesnis, atstumai mažėja, specialybės maišosi, o žmonės vis labiau buriasi ne remdamiesi universaliais principais, o bendrų interesų pagrindu. Ir kultūrinis, kūrybingumo ugdymas čia yra labai svarbus. Kultūra atveria duris, kultūra įgalina bendravimą, kultūra leidžia sėkmingai daryti verslą, kultūra suteikia prasmę ir kultūra leidžia sukurti identitetą“, – tvirtino K.Tonkūnas.
Pasak verslininko, pažintas pasaulis ir bendravimas su kitų kraštų žmonėmis leido suvokti, kad lietuviai dabar gyvena geriau negu 80 procentų pasaulio gyventojų, bet kultūra gali padėti išsiveržti iš vidutinių pajamų spąstų ir žengti aukščiau.
