Praėjusios savaitės naujiena – Andriaus Tapino reikalavimui paklususi leidykla „Alma littera“ ne tik nutraukė sutartį su Rūta, bet ir nusprendė sunaikinti jos knygas. Tarp jų ir – knygą „Mūsiškiai“. Šioje knygoje, gausiai cituojant tik akademinei sferai žinomus istorinius holokausto tyrinėjimus, plačiajai visuomenei buvo pateikti istoriniai faktai, kurie gerokai sušvelninami Lietuvos istorijos vadovėliuose.
Kiek teko bendrauti su istorikais, vienintelis priekaištas Rūtos knygai buvo tik toks: „Mes jau seniai apie tai parašėme…“. Tačiau profesionalių istorikų straipsniai ir monografijos kaip dulkėjo, taip ir tebedulka akademinių knygų bibliotekose ir sandėliuose.
Kas nutiko žmonių sąmonėje, leidyklai išėmus prasikaltusiosios Rūtos knygas? Jos nebeteko savo kaip tiesios liudytojos galios. Kartu su Rūta, nebeteko galios ir knygoje „Mūsiškiai“ cituojami istorikai. Tai – didelis praradimas ir žingsnis atgal plačiosios visuomenės informavimo apie holokaustą sferoje. O jau buvome taip arti sutarimo, dar šią vasarą, kartu su M.Ivaškevičiaus suorganizuotu maršu Molėtuose.
Kaip tai paveikė visuomenę?
Tie, kuriuos slėgė kaltės jausmas, atsipūtė ir pakėlė nulenktas galvas. MES nesame žydšaudžiai! JIE patys kalti, JIE meluoja, JIE siekia naudos. Nacionalistinės nuotaikos žaibiškai suskaldė visuomenę.
Kodėl lietuviai esame MES, o žydai yra JIE?
JIE yra priešai?
Būtent ši priešprieša yra neteisinga. Visi Lietuvos piliečiai turėtų būti identifikuojami kaip lietuviai, nepriklausomai nuo jų etninių šaknų. Lietuvos žydai yra ir buvo lietuviai – Lietuvos piliečiai. Visuomenės skaldymas į MES ir JIE yra blogis per se. Ant šios destruktyvios priešpriešos ašies suverti istoriniai faktai ir „Mūsiškiuose“. Ypatingai viena žmonių grupė supriešinama su kita ir autorės pokalbiuose su „priešu“ – E.Zuroffu, kuris dažnai skamba tiesiog kaip religinis fanatikas.
O visai nedaug trūko, „Mūsiškiai“ galėjo tapti visuomenę gydančia knyga.
MES žudėme JUOS. Ką jaučiate? Taip, pikta. Norisi gintis.
Garsus amerikiečių psichologas A.Bandura rašė apie tai, kaip žmonių grupę suskaldžius į savus ir svetimus, kitos grupės asmenims dingsta empatija. Naciai turėjo savo metodus, kaip vienus žmones paversti kitokiais, juos „nužmoginti“, kad kiti neatpažintų kaip savų, neįsijungtų empatija. Kaip iš filmo per Animal Planet, kai paukščiai užkapoja iš lizdo iškritusį, purve išsivoliojusį ir kitaip kvepiantį savo lizdo brolį.
Vieni tos pačios šalies piliečiai žudė kitus. Tai tragedija.
Tik lietui nuplovus purvą, tik atpažinus savą, prasideda paukščių gedėjimo ritualas.
Tik tuomet, kai nelieka JIE, kai esame vieni dideli MES, galime parklupti ir išsiverkti.
Visas tas perdėtas tautinių vertybių garbinimas skaldo visuomenę ir mūsų valstybė darosi tik silpnesnė. Rodos, jau seniai nebuvome tokie silpni ir susiskaldę, kaip šiandien.
Kaip tai nutiko?
Romantizuotas požiūris į tautiškumą buvo naudingas „Dainuojančios revoliucijos“ ir Sąjūdžio metu. Mums pavyko, ištrūkome iš Sovietų režimo. Nuo to laiko bet kokias problemas bandome spręsti stengdamiesi būti kuo labiau lietuviai.
Lietuvių kalbos komisijos siautėjimai, baudos, draudimas rašyti „W“ ir etc. dokumentuose, nežmoniškai sunkus gimtosios kalbos egzaminas, tautinio kostiumo garbinimo ritualai. Skatinama kultūra – tautinė, proteguojamos meno imitacijos aprengtos tautiniu kostiumu. Net krepšinio rinktinės fanai vertina tik tas pergales, su kuriomis gali tapatintis tautiniu, o ne pilietiniu pagrindu.
Ir staiga nustembame išgirdę frazę „Lietuva lietuviams“ ar pamatę, kad madinga Vyčio tatuiruotė, šalia kurios puikiai dera saulės simbolis – svastika?
Sekdami romantizuota, dvidešimto amžiaus pradžios mentaliteto tautinės valstybės idėja statome vis tvirtesnes sienas ne tarp savęs ir Kremliaus, o tarp savęs ir Vakarų pasaulio.
Turime atsisakyti minties, kad lietuviai esame genetiškai ir perkainoti vertybes, išmokti demokratiškai priimti kitokias nuomones ir kitokias kultūras, visus valstybės piliečius, nepriklausomai nuo jų rasės, lyties, orientacijos ar politinių pažiūrų, ir pagaliau pripažinti mokslą bei istorinius faktus.
Tik tuomet pradėsime kurti šiuolaikinė pilietinę valstybę. Nes šiandien skriejame kosminiu greičiu į rytus kaip kometa, vakarų pasauliui tampame vis tolimesni, nebe MES, o JIE. Nejaugi dar reikia aiškinti, kodėl tai Lietuvai nenaudinga?
