Idėja Lietuvai, kurią siekia įgyvendinti jis ir jo kolegos, – iš pradžių viso pasaulio lietuvius sukviesti giedoti „Tautiškos giesmės“, o tada juos suvienyti ir į vieną virtualią bendruomenę, kurioje lietuviai galėtų bendrauti „su savais“, ieškoti bendraminčių, diskutuoti ir spręsti problemas, 15min pasakojo R.Buožius.
Pasak R.Buožiaus, į mūsų gyvenimą vis labiau skverbiantis skaitmeninėms technologijoms bendruomenės ir valstybės vis labiau kelsis į internetinę erdvę. Todėl būtina pasinaudoti šia galimybe ir kurti tikrą pasaulio Lietuvą, kurioje svarbiausia būtų ne asmens dokumentas, o tai, ar žmogus save laiko lietuviu, ar jam brangi Lietuva.
Užsienio lietuviai – dažnai didesni patriotai
2009 m. R.Buožius su jachta „Ambersail“ dalyvavo projekte „Tūkstantmečio odisėja“. Jachta keliavo aplink pasaulį, užsukdama pas įvairiuose kraštuose įsikūrusių lietuvių bendruomenes. Pasak R.Buožiaus, keliaujant pasidarė aišku, kad egzistuoja „dvi Lietuvos“, kurių viena yra įsikūrusi geografinėje Lietuvos teritorijoje, o kita – išsibarsčiusi po visą pasaulį.
Verslininko teigimu, įskaičiuojant ir užsienio lietuvius, paaiškėja, kad mūsų pasaulyje – gal net 4 milijonai. Ir dažnai būtent užsienio lietuviai labiau stengiasi išsaugoti lietuvybę, kultūrą ir papročius negu Lietuvos lietuviai. Net jei ir turi JAV, Brazilijos ir Australijos pasą, jie save laiko lietuviais ir tuo didžiuojasi.
Valstybė, pasak verslininko, dažnai apie užsienio lietuvius kalba tik emigracijos kontekste – vyksta svarstymai, kaip prisikviesti emigravusius asmenis namo. Tačiau R.Buožius atkreipia dėmesį, kad net ir tvirtai užsienyje šaknis įleidę žmonės vis tiek save laiko lietuviais.
R.Buožius taip pat pažymėjo, kad pasaulis labai keičiasi: žmonės darosi vis mobilesni ir daug keliauja. Bet net ir iškeliavę į svetimą kraštą žmonės ieško jiems priimtinos tapatybės, identiteto, jiems svarbu priklausyti kokiai nors grupei, kurioje jaustųsi komfortabiliai. Ir atsidūrus neįprastoje aplinkoje tai svarbiau negu bet kada anksčiau.
Ta grupė gali būti labai neįprasta – pavyzdžiui, kompiuterinio žaidimo gerbėjų klanas. Bet identitetas gali būti siejamas ir su Lietuva.
Pasak verslininko, diskusijos, kaip sugrąžinti lietuvius į Lietuvą ir pažaboti emigraciją, yra susijusios pirmiausia su ekonomika. Tai svarbu, tačiau šalia to egzistuoja ir socialinis veiksnys – šiuolaikiniame pasaulyje žmonės vis tiek judės daugiau negu bet kada istorijoje. Todėl nereikia manyti, kad emigravęs ir apsisprendęs emigracijoje likti žmogus yra mažiau lietuvis.
„Esu įsitikinęs, kad valstybių sienos vaidina ir ateityje vaidins vis mažesnį vaidmenį. Žmonės vis tiek juda ten, kur jiems yra geriau. Bet argi žmonės, judėdami daugiau, negali būti lietuviais? Ar jie negali pagelbėti savo šaliai? Ar jie negali patys savęs laikyti lietuviais, net ir gyvendami svetur? Jei žmogus, išvykęs svetur, sieja save su Lietuva, siunčia pinigus čia, ar jis nebe lietuvis? Nemanau. Tik jis pats gali pasakyti, ar jis save laiko lietuviu“, – sako R.Buožius.
Jei žmogus, išvykęs svetur, sieja save su Lietuva, siunčia pinigus čia, ar jis nebe lietuvis? Nemanau. Tik jis pats gali pasakyti, ar jis save laiko lietuviu.
Įvertinus šiuos aspektus, pasak verslininko, tampa aišku, kad svarbu ne tik stengtis pritraukti emigrantus namo, ką daro valstybė, bet ir užtikrinti, kad jau išvykę žmonės turėtų kuo geresnes sąlygas puoselėti lietuvybę svetur. Ir čia gali padėti internetinė erdvė.
Sieks, kad himną giedotų rekordinis skaičius žmonių
Pirmasis žingsnis, kurį kurdami 4 milijonų Lietuvą nori įgyvendinti R.Buožius ir jo kolegos – Lietuvos šimtmečio proga suburti kuo daugiau lietuvių 2018 m. liepos 6 d. giedoti Lietuvos himną. Puslapyje www.4000000.lt kiekvienas lietuvis gali pasižymėti, kur jis gyvena ir kur giedos „Tautišką giesmę“, taip pat pakviesti tai padaryti savo draugus. Jo teigimu, tai padės suprasti, kiek iš tiesų daug pasaulyje lietuvių ir kur jie įsikūrę.
R.Buožiaus teigimu, faktas, kad kasmet per Mindaugo karūnavimo dieną lietuviai visame pasaulyje mielai buriasi ir gieda „Tautišką giesmę“, rodo, kad tai vienas svarbiausių tautą vienijančių ir lietuvio identitetą apibrėžiančių pozityvių dalykų.
Kaip pažymi R.Buožius, dažnai galvojama, kad lietuviai susivienija tik esant sunkumams – kaip, pavyzdžiui, per Baltijos kelią. Tačiau „Tautiška giesmė“ įrodo, kad emociškai susivienyti galima ir kitomis aplinkybėmis.
Bandys kelti klausimą, kas yra lietuvis
Viešumoje pradėti diskusiją apie lietuvišką tapatybę ir kas yra lietuvis, pasak R.Buožiaus, taip pat yra svarbus projekto tikslas. Tam jau pradėtos vykdyti visuomenės apklausos.
Jo teigimu, atsakymas čia gali būti ir ne vienas – pavyzdžiui, jam lietuvybė siejasi su laisve, bet kitam žmogui lietuvybė gali būti gamta ar istorija.
„Vienas mūsų norų yra identifikuoti lietuvišką identitetą, apibrėžti, ką reiškia būti lietuviu, kas gali būti lietuviu. Surasti kelis kertinius žodžius, kertinius bruožus, ką iš principo reiškia būti lietuviu. (…) Norime diskutuoti, ar būtina mokėti lietuvių kalbą, ar nebūtina mokėti kalbos, ar gali būti juodaodis lietuviu, ar gali darantis Lietuvoje verslą užsienietis savo vadinti lietuviu“, – kalbėjo R.Buožius.
Norime diskutuoti, ar būtina mokėti lietuvių kalbą, ar nebūtina mokėti kalbos, ar gali būti juodaodis lietuviu.
Pasak jo, tai svarbu, nes gali padėti pakeisti mūsų pačių požiūrį į save: pavyzdžiui, nutarus, kad lietuvybė yra laisvė ar drąsa, ir emigrantus galima suvokti kaip žmones, kurie drąsiai ieško geresnio gyvenimo ne dėl to, kad nebenorėtų būti lietuviais, bet būtent todėl, kad laisvė yra lietuvio bruožas.
Bendruomenė leis ir diskutuoti, ir ieškoti renginių
O kaip turėtų atrodyti virtuali lietuvių bendruomenė – pats ambicingiausias projekto tikslas? R.Buožiaus teigimu, tai nebus tiesiog lietuviškas „Facebook“ analogas.
Prie bendruomenės prisijungę nariai, sako verslininkas, galės ir bendrauti, ir tarpusavyje diskutuoti įvairiais klausimais, ir jungtis į siauresnes grupes pagal pomėgius, ir ieškoti savo šalyje gyvenančių lietuvių ar su lietuvybe susijusių renginių.
„Vienas tikslas – kad išvažiavę žmonės galėtų bendrauti su kitais lietuviais. Juk būna, kad žmogus gyvena svečioje šalyje ir net nežino, kad netoliese gyvena dar kokie penki lietuviai. Bendruomenė padėtų jiems rasti vieniems kitus. Antras dalykas – bus galimybė skelbti aplinkui vykstančius lietuviškus renginius ir matyti, kas vyksta.
Trečias dalykas – bendruomenės grupės, kuriose žmonės galės bendrauti, dalintis savo nuomone apie Lietuvos meną, gamtą, unikalumą ir taip toliau. Apskritai bendruomenė suteiks struktūrą, o turiniu ją jau užpildys nariai pagal savo poreikius“, – aiškino verslininkas.
Verslininkas sako suprantantis, kad praktikoje panašus projektas, bandantis perkelti valstybės bendruomenę į virtualią erdvę, dar niekur nebuvo įgyvendintas. Tačiau, jo teigimu, daug sociologų ir mokslininkų sako, kad virtualios bendruomenės ateityje pasaulyje vaidins vis didesnį vaidmenį. Todėl, jo teigimu, bandyti ką nors daryti yra verta.
„Mes tarpusavyje šnekėjomės, kas yra didesnė rizika – daryti ar nedaryti? Ir viduje apsisprendėme, kad nepabandyti to padaryti yra didesnė rizika Lietuvai“, – sakė R.Buožius.