„Ką tik grįžau iš Londono, kur vyko kasmetinė Pasaulio universitetų reitingavimo asociacijos IREG sesija. Jos metu, dalyvaujant atstovams iš viso pasaulio, labai dėmesingai aptartos šioje srityje kylančios problemos. Jau kelinti metai vyksta diskusijos dėl Europos universitetų reitingavimo sistemos sukūrimo. Londono sesijoje buvo pristatytas sistemos modelis ir vertinimo kriterijai. Projektams iš esmės pritarta. Tai rodo, kaip dėmesingai Europoje aptarinėjama reitingavimo paskirtis ir visos įgyvendinimo detalės siekiant kuo didesnio pasitikėjimo. Grįžęs radau Lietuvos švietimo sistemos „reitingus“. Atvirai pasakysiu, apėmė skaudus nerimas. Tai visiškai priešingas vaizdas, nei buvo kalbama Londone. Čia nesuprantami nei reitingavimo tikslai, nei kriterijai“, – laiške universiteto bendruomenei rašo MRU rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis.
Atvirai pasakysiu, apėmė skaudus nerimas. Tai visiškai priešingas vaizdas, nei buvo kalbama Londone. Čia nesuprantami nei reitingavimo tikslai, nei kriterijai.
Jis pažymi, kad nepaisant pateikiamų teigiamų studentų atsiliepimų apie Mykolo Romerio universitetą, į akis krinta tendencingas neigiamas universiteto vertinimas.
„Jeigu MRU infrastruktūra tarp universitetų nurodoma kaip prasčiausia, sunku ką nors ir komentuoti. Kviečiu su tokio lygio vertintojais bet kokį bendradarbiavimą nutraukti. Toliau neplėtodamas diskusijos noriu labai rimtai su Jumis – profesūra, studentais, alumnais, visa akademine bendruomene – pasitarti. Ar dėl klaidinančios informacijos apie MRU paskelbimo kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį už padarytą žalą, ar reaguoti kitaip?“ – teiraujasi rektorius.
Įžvelgia konkurencinius interesus
A.Pumputis kelia prielaidą, kad už paskelbtų „reitingų“ širmos slypi konkurenciniai interesai.
„Pavojų kelia trumparegiškumas žmonių, kurie bandydami tendencingai formuoti visuomenės nuomonę, nepastebi, į kokį pavojingą kelią ją stumia. Juk skaidrumo stokojantys, patikimumo kriterijais nepasižymintys vertinimai paliečia ne vien mūsų universiteto tūkstančius studentų ir dešimtis tūkstančių jiems artimų žmonių. Įtampa sukuriama visame švietimo ir aukštojo mokslo sektoriuje, apimančiame šimtus tūkstančių piliečių. Tai jau manipuliavimas socialiniais procesais. Regis, ir patys reitinguotojai nesuvokia, kad ir jais yra manipuliuojama“ – kreipimęsi svarsto A.Pumputis.
Įtampa sukuriama visame švietimo ir aukštojo mokslo sektoriuje, apimančiame šimtus tūkstančių piliečių.
Jis primygtinai siūlo Seimui, kaip universitetų steigėjui, sudaryti sutartį su patikima tarptautine reitingavimo agentūra, tarkime, su Times.
„Tai daro daugelis valstybių ir tai būtų solidu. Išaugtų pasitikėjimas skatinančiu vertinimu ir sumažėtų pastangos nepagrįstai menkinti mokyklas, gimnazijas, kolegijas, koneveikti ir tarpusavyje kiršinti universitetus“, – įsitikinęs rektorius.
Tuo metu žurnalo „Reitingai“ projekto vadovė, žurnalistė Jonė Kučinskaitė stebisi universiteto pozicija ir užmojais kreiptis į teismą: „To senas demokratijos tradicijas turinčiose civilizuotose šalyse nėra buvę. Tiesa, aukštųjų mokyklų reitinguotojus kritikuoja daugelis reitinguojamųjų. Na, bet mėginti tokiu būdu suvaržyti žodžio ir spaudos laisvę bei „užgniaužti“ stojantiesiems ir jų tėvams svarbią informaciją nebandė nė viena civilizuoto pasaulio aukštoji mokykla. Ar Lietuvoje kažkas ne taip?“ – retoriškai klausė J.Kučinskaitė.
Ji pažymėjo, kad absoliuti dauguma reitingavimo metodikoje naudotų duomenų yra tik oficialūs, audituoti, paimti iš valstybinių duomenų bazių.
Apie reitingus skaitykite čia.
Iš pradžių bendradarbiauti atsisakė
Reitinguotojai pažymi, kad MRU nebuvo suinteresuotas teikti papildomos informacijos apie universitetą, iš pradžių netgi atsisakė bendradarbiauti su reitingų rengėjais: „Jei kas nors paanalizuotų mano telefoninių pokalbių su kai kurių aukštųjų mokyklų atstovais išklotines bei elektroninį susirašinėjimą, manau, rastų įdomių detalių. Manau, jei prasidės teismų procesas, tai bus galima analizuoti labai detaliai. Vėliau, tiesa, universitetas apsigalvojo ir daugelį duomenų pateikė. Bet ne visus.“
Duomenų apie išlaidas infrastruktūrai nebuvo pateikta pakankamai. Todėl vertinome tai, ką pats universitetas pateikė.
Būtent tai esą ir galėjo turėti lemiamos įtakos tam, kad reitinguojant valstybinius Lietuvos universitetus MRU gavo žemą įvertinimą dėl infrastruktūros: MRU studijų ir mokslo bazė buvo įvertintas 6 taškais iš 100.
„Duomenų apie išlaidas infrastruktūrai nebuvo pateikta pakankamai. Todėl vertinome tai, ką pats universitetas pateikė. Noriu atkreipti dėmesį, kad aukštosios mokyklos į infrastruktūrą investuotas lėšas skaičiavome ne absoliučiaisiais skaičiais, o kiek šių investicijų tenka vienam studentui. Kadangi šis universitetas pagal studentų skaičių yra labai didelis, tai, padalijus infrastruktūros lėšas studentų skaičiui, jos nėra labai didelės.
Skaičiuodami naudojame matematinę formulę, pagal kurią geriausią rezultatą turinti aukštoji mokykla gauna maksimalų tašką, o žemiausią rezultatą turinčioji – nulį taškų. Lėšos infrastruktūrai tebuvo įvertintos 0,5 taško iš 100 galimų, taigi, manau, suprantama, kad ne šis pokriterijus lėmė universiteto vietą galutiniame reitinge“, – aiškino J.Kučinskaitė.
Studentai įvertino gana gerai
Didžiausią svorį žurnalas „Reitingai“ suteikė moksliškumui – net 25 taškus iš 100 taškų.
„Būtent mokslo veikla universitetus išskiria iš kitų aukštųjų mokyklų, tai yra kolegijų, kurioms nėra reikalavimo kurti mokslo produkciją, rašyti publikacijas į autoritetingiausius pasaulio mokslo žurnalus ir pan. „Reitingai“ universitetų mokslo produkciją vertino pagal Lietuvos mokslo tarybos atliktą vertinimą. Be to, dar vertinome ir tai, kiek kiekvieno universiteto šiuo metu dėstančių dėstytojų yra gavę aukščiausius nacionalinius apdovanojimus. Deja, reitingo objektyvumą kvestionuojančioje aukštojoje mokykloje šis rodiklis nėra aukštas“, – aiškino J.Kučinskaitė.
Patys subjektyviausi reitingavimo kriterijai yra du: studentų ir darbdavių nuomonė. Jie buvo paremti tik jausena, nuomone, bet ne faktu.
Studentus apklausė žurnalo partneris, Lietuvos studentų sąjunga, o darbdavius – sociologinė bendrovė „Prime consulting“.
„Be to, mes pateikiame ir Darbo biržos duomenis apie absolventų įsidarbinamumą. Antradienį visą dieną su kolegomis dalyvavome „Microsoft“ organizuotame forume, kurį atidarė premjeras bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, kuri pabrėžė, jog mūsų reitinge cituojami Lietuvos darbo biržos duomenys yra labai tikslūs, objektyvūs“, – kalbėjo J.Kučinskaitė.
Pagal studentų ir studijų rodiklį ši aukštoji mokykla, deja, yra lentelės apačioje. Ir mes tam negalėjome turėti įtakos.
Iš viso aukštosios mokyklos už šį parametrą galėjo surinkti 20 taškų iš 100. MRU pagal šį rodiklį atsidūrė šeštoje vietoje.
Pagal studentų nuomonę ši aukštoji mokykla yra ketvirta. Studentų nuomonė buvo įvertinta 12 iš 100 taškų.
Šimtukininkai renkasi kitus universitetus
Universitetų konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje buvo kitas labai svarbus rodiklis, suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių reikalų komitetu.
„Pagal šį rodiklį MRU atrodo gerai ir yra ketvirta tarp visų valstybinių universitetų. Šis rodiklis vertintas 15 iš 100 taškų. Tačiau pagal studentų ir studijų rodiklį ši aukštoji mokykla, deja, yra lentelės apačioje. Ir mes tam negalėjome turėti įtakos. Šiame kriterijuje naudoti tik objektyvūs duomenys iš valstybinių duomenų bazių. Deja, nedaug šimtukais gimnazijas baigusių abiturientų, palyginti su visais pernai į bakalauro pirmą kursą priimtais studentais, rinkosi šią aukštąją mokyklą“, – vertinimo sistemą aiškino J.Kučinskaitė.
Be to, palyginti nedaug MRU studentų, pernai priimtų į pirmus kursus, gavo valstybės finansuojamus studijų krepšelius bei stipendijas.
„Be to, nors MRU labai daug studijų programų, tarpdisciplininių studijų programų, kuriose realiai mokosi studentų, o ne tų, kurios yra tik registruotos, nėra labai daug. Už šį kriterijų universitetai galėjo gauti 10 taškų iš 100. Jūsų minima aukštoji mokykla gavo 0,8 taško“, – pasakojo pašnekovė.
Ginsis viešumu
Viliamės, kad šios aukštosios mokyklos bendruomenė yra labai aukštos kultūros ir šį, sakyčiau, pasikarščiavimą įvardins kaip tiesiog viešą diskusiją, pasidalijimą nuomone.
J.Kučinskaitė sakė, kad, jei žurnalas „Reitingai“ bus paduotas į teismą ir bus bandoma suvaržyti spaudos laisvę, šio žurnalo leidėjai kreipsis į visas tarptautines institucijas, skelbdami apie teisininkus ruošiančios aukštosios mokyklos mėginimus suvaržyti spaudos laisvę.
„Informuosime tiek savo kolegas, profesines žurnalistų organizacijas Europos Sąjungos, tiek trečiosiose šalyse, taip pat informuosime visus kolegas, tarptautinius aukštųjų mokyklų reitinguotojus. Vis dėlto viliamės, kad šios aukštosios mokyklos bendruomenė yra labai aukštos kultūros ir šį, sakyčiau, pasikarščiavimą įvardins kaip tiesiog viešą diskusiją, pasidalijimą nuomone. Mes esame linkę diskutuoti ir kalbėtis dėl reitingavimo metodikos tobulinimo, bet visada būtų gerai pasirinkti tinkamus diskusijai būdus“, – sakė J.Kučinskaitė.
