Pirmas žingsnis ieškant namų Londone – išsirinkti rajoną, kuriame norisi gyventi. Svarbiausi kriterijai renkantis: atstumas iki darbo, rajone esančios viešojo transporto stotys bei stotelės, parduotuvės ir, žinoma, vietinė nekilnojamojo turto rinka. Nuo viso to priklauso ir kaina. Išgyvenus Londone keletą metų didžioji dalis rajonų – puikiai pažįstami, tad ir išsirinkti nesudėtinga.
Aš su pirmosiomis bėdomis susidūriau tuomet, kai ėmiau domėtis išsirinkto rajono nekilnojamojo turto rinka. Mano nusižiūrėtoje vietoje būsto kainos nedžiugino, o ir pasirinkimas atrodė skurdokas. Studijos-buto (vienas kambarys su vonia bei virtuve, bet be atskiros svetainės) kaina arti metro stoties, ramiame miegamajame rajone, netoli parkų bei parduotuvių čia siekė mažiausiai 800 svarų sterlingų per mėnesį.
Studijos-buto kaina siekė mažiausiai 800 svarų sterlingų per mėnesį.
Šimtai už „dėžutę“
Nors rajonas priskiriamas 3-iajai transporto zonai, kurioje, mano ankstesniu manymu, kainos turėtų būti žemesnės, pradėjusi domėtis supratau, kaip skaudžiai klydau. Lyg varlė prieš dalgį jos pūtėsi sulig kiekvienu anksčiau išvardintu privalumu. Negana to, kad nuomos agentūros bei privatūs savininkai naudojosi kainų burbulu, pasiūlymų rinkoje buvo tiek mažai, kad norėjosi tik rautis plaukus.
Nuomojamų namų bei butų gausa priklauso nuo rajono planavimo. Vienoje Londono vietoje paprasta ir greita rasti namą, kitoje – butą, o trečioje – studiją. Mano nusižiūrėtoje vietoje kelių miegamųjų namų nuomai nors vežimu vežk, tačiau man tokie – per brangūs ir per dideli. Ieškodama studijos užtrukau lygiai pusę metų, mat pasisekdavo, jei per mėnesį rinkoje atsirasdavo du nauji pasiūlymai. O ir jiems atsiradus kildavo pačių įvairiausių keblumų.
Išsirinkus būstą pirmiausia tenka susisiekti su jį nuomojančia agentūra arba savininku ir patariama kuo skubiau apžiūrėti bei vietoje nuspręsti – jis tinka ar ne. Kitu atveju, traukinys, kaip sakant, nelaukia, ir nė nemirktelėjus pasiūlymo gali nebelikti.
Pirmasis mano apžiūrėtas studijos tipo butas privertė kilstelėti antakius. Agentui aprodant tą miniatiūrinį butuką žiūrėjau išsižiojusi ir maniau, kad vyrukas juokauja. Už 850 svarų sterlingų nuomą per mėnesį vyras mėgino įsiūlyti pusės metro pločio prieškambarį, vonią ir virtuvę drauge su miegamuoju, kuriame ištiesusi rankas į šonus galėjau paliesti abi sienas iškart (gaila, kad įstatymas man draudžia čia pateikti buto nuotraukų).
Už 850 svarų sterlingų nuomą vyras mėgino įsiūlyti pusės metro pločio prieškambarį, vonią ir virtuvę drauge su miegamuoju, kuriame ištiesusi rankas į šonus galėjau paliesti abi sienas iškart.
„Virtuvė atskiroje patalpoje – pliusas studijai. Ramus rajonas – pliusas. Neseniai suremontuotas – pliusas. Pirmas aukštas – pliusas...“, – nenutildamas vardijo agentas, kai išgirdusi, kad tai „puiki vieta profesionaliam dirbančiam žmogui, kokios šiame rajone už tokią mažą kainą tikrai nerasiu“, mandagiai atsisveikinau.
Butą išnuomojo per valandą
Nuotraukose nuomojami būstai dažnai atrodo kur kas geriau nei realybėje, tad nereikėtų nustebti radus ne tai, ko tikėjaisi. Aptikusi nuomos pasiūlymą vos už 700 svarų sterlingų net šoktelėjau į orą ir skubiai nudūmiau pasižvalgyti po galimai naujuosius savo namus.
„Kadangi būstą nuomoja pats jo savininkas, išvengčiau agentūros mokesčių – puiku! Skelbime nurodyta, kad yra atskiras miegamasis, o virtuvė gali būti naudojama lyg svetainė, mat pakankamai erdvi – nuostabu!“ – mintijau keliaudama į susitikimą. Tik įėjus vidun gera nuotaika kaipmat išgaravo.
Svetainė-virtuvė atrodė gana erdvi, tačiau baltos dėmėtos sienos, mažų mažiausiai keletą metų nemačiusios valiklių, pasak savininkės nebus perdažomos. Nieko tokio, – pagalvojau, nuoma nedidelė, persidažysiu pati. Paprašiusi parodyti „atskirą miegamąją erdvę“ net aiktelėjau.
Tą patalpėlę praminiau kambariu-lova, mat būtent šis vienintelis baldas ten užėmė visas grindis.
Tiesa, nors patalpa buvo atskira, joje tilpo dvivietė lova, į kurią galima griūti vos atvėrus duris, mat nėra vietos padėti kojos ant žemės. Mintyse tą patalpėlę praminiau kambariu-lova, mat būtent šis vienintelis baldas ten užėmė visas grindis. Be to, „miegamojo erdvėje“ nebuvo nė menkiausio langelio – puiki vieta akliną tamsą mėgstančiai personai. Kadangi skelbime nebuvo vonios kambario nuotraukos, beprotiškai rūpėjo ir jis.
Štai ir dar viena staigmenėlė – vonios kambarys toks mažas, kad sudėtinga net apsisukti. Kadangi ir vonioje lango nebuvo, vos įžengus tvokstelėjo aitrus pelėsio kvapas. Dušo kabinos grindys – pusės kvadratinio metro pločio. Bene šimtmečio senumo plytelės kartu su tinku ar kažkokia kita medžiaga, nubyrėjusios nuo sienos, o vietoje stiklinių durų – plastikinės staltiesės (tokios, kokiomis kaime uždengiami lauko virtuvių stalai) atraiža.
Nuo grindų atsilupusio linoleumo, sudaužyto veidrodžio ant sienos bei suskilusių plytelių savininkas keisti taip pat nežadėjo. Nors pirminė išvaizda pasirodė atgrasi, svarsčiau apie kosmetinį remontą už savo lėšas bei buto pertvarkymą. Įdėjus šiek tiek laiko ir pastangų jame buvo galima gyventi, o ir remontuoti pačiam šį butą, kaip reta, buvo leidžiama.
Savininkas patvirtino, kad rinksis iš visų galimų nuomininkų, kurių lauke būriavosi dar penketas, buto neatiduos pirmam norinčiam, tad aš turiu laiko pagalvoti iki rytojaus. Paskaičiavusi, kad net investavus į buto remontą, jį nuomotis man vis tiek būtų pigiau, nei suremontuotą brangesnį, vos po valandos paskambinau savininkui, tačiau šis jau buvo išnuomojęs.
Apžiūrėjus dar keletą smarkiai pervertintų „dėžučių“ išsirinktame rajone nusprendžiau šiek tiek išplėsti akiratį. Mat aplinkiniuose rajonuose panašių butų pasiūla buvo didesnė, o ir nuomos kaina prasidėdavo nuo 500–600 svarų sterlingų. Deja, per pirmąjį mėnesį ir aplinkiniuose rajonuose neradau namų, kuriuose norėčiau gyventi, arba kurie nebūtų nukniaukti iš po nosies. Negana to, patys rajonai šiurpino – nenorėjau gyventi ten, kur sutemus bijočiau išeiti į gatvę.
Netikėtai, o, laime, atradau svajonių butą. Pakankamai erdvus, nebrangus ir būtent ten, kur noriu. Apžiūrėjus, jis pasirodė tinkamas, tačiau ten susidūriau su lietuve agente, kurios ir visos agentūros nekompetencija šioje srityje man vos nekainavo pusės tūkstančio svarų sterlingų.
