K.Nėniaus ir A.Armanavičienės nuomone, dabartinė Kainų komisijos nustatyta kaina galėtų buti trimis centais mažesnė, tačiau pati Vilniaus miesto savivaldybė dėl to nepajudino nė piršto.
„Matome, kad Lietuvos savivaldybėse trūksta kompetentingų specialistų, jog energetikos srityje galėtų pakankamai racionaliai apginti vartotojų interesus, kai tvirtinamos šilumos kainos. Kai šilumos tiekėjai prašo kainų energetikos komisijos padidinti kainas, tai savivaldybė turi teikti savo pasiūlymus Kainų komisijai. Vilniaus savivaldybės pateikta metodika kainų komisijai pasirodė netinkama, todėl jai buvo leista dar mėnesį ruošti pasiūlymus ir paskaičiavimus pagal taisykles. Deja, terminas buvo praleistas. Savivaldybė nusprendė geriau kreiptis į teismą“, – teigė A.Armanavičienė.
Pasak vartotojų federacijos prezidentės, teisminis kelias vartotojų gynėjams kelia nerimą. „Tai yra laiko ir finansine prasme labai nenaudingas ir labai brangus kelias. Geriau, kai yra išnaudojamos visos neteisminės priemonės“, – teigė pašnekovė.
„Turime siekti, kad savivaldybės pačios turėtų pakankamai ekspertų. Pavyzdžiui, Marijampolės, Prienų savivaldybės pasisamdė nepriklausomus ekspertus ir Kainų komisijai pateikė mažesnes kainas, deja Vilniuje tai nebuvo daroma“, – sakė A.Armanavičienė.
Trūko derybų
Lietuvos savivaldybės yra pasirašiusios sutartis su šilumos tiekėjais. Vilniaus sutartyje parašyta, kad kainą keisti galima tik kartą per metus. Kainų komisija nusprendė kainas keisti pagal savo metodiką – kas pusmetį.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvęs Šilumos tinklų direktorius teigia, kad jo nedžiugina Vilniaus savivaldybės mero veikla šioje srityje.
„Vilniaus sutartyje su šilumos ūkio nuomininku yra nuostatų, kuriomis šiandien galima būtų pasinaudoti, tačiau reikia kalbėtis su tiekėju“, – kalbėjo K.Nėnius.
Pasak Tarybos nario, sutartis buvo pasirašyta 2002 metais. Po to kelis kartus keitėsi šilumos ūkio įstatymai. Galiausiai šilumos ūkio nuomos sutartys tiesiog atsirado antrame plane, ir daugiau vadovaujamasi įstatyminiais nuostatais.
„Sutartis lieka sutartis, šiuo instrumentu reikia naudotis. Yra numatyta formulė, kurioje numatyti dujų bei jų transportavimo kainų pokyčiai, šalto vandens kainų pokyčiai, infliacijos, vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje pokyčiai. Sudėjus visas šias dalis į formulę matyti, kiek galėtų pasikeisti kaina nuo buvusiosios. Tas laiptelis turi būti daugiau negu 2,5 procento, tik tada atsiranda sąlygos perskaičiuoti kainą“, – teigė K.Nėnius.
Drastiškai kylant dujų kainoms šitas laiptelis yra kur kas didesnis, todėl natūralu, kad šilumos kaina yra perskaičiuojama.
„Sutartyje yra nuostata, kai kainų pokyčiai viršija 15 proc., savivaldybė su nuomininku turi sėstis prie derybų stalo ir planuoti bendrus veiksmus, kaip šitą didėjimą amortizuoti. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tikrai nepasinaudojo ta situacija. Nuo mero Juozo Imbraso kadencijos pradžios neįvyko nė vienas susitikimas su įmonės, kuriai išnuomotas Vilniaus šilumos ūkis, vadovu“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Miesto savivaldybė turi milijoninių skolų
Anot K.Nėniaus, taikant sutartyje numatytą metodiką yra galimybė 3 centais sumažinti šilumos kainą. Dabar kainų komisija patvirtino naują šilumos kainą – 22,56 cento už kilovatvalandę. Pasak K.Nėniaus, šilumos kaina galėtų būti – 19,56 cento. Tokiu atveju vilniečiai per metus už šildymą sumokėtų 75 milijonais litų mažiau. „Savivaldybė jokios iniciatyvos nerodo“, – įsitikinęs Tarybos narys.
„Reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip gaminti šilumą mūsų pastatams šildyti, karštam vandeniui ruošti. Tai galėtų būti vietinis kuras, atsinaujinantis energijos šaltinis, tam reikalingios investicijos. Derinti tą investicinį planą yra visų sutarties šalių pareiga“, - teigė K.Nėnius.
Tačiau pats Tarybos narys siūlo vartotojams už šilumą mokėti tokia kaina, kokia ji nustatyta Kainų komisijos. K.Nėniaus teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, šiandien „Vilniaus energijai“ skolinga apie 15 milijonų litų.
„Ką dėl tų skolų turi daryti „Vilniaus energija“? Ji ima paskolas. O palūkanos įskaičiuojamos, nustatant kitą kainą vartotojams. Vilniaus savivaldybė, neatsakingai ūkininkaudama, neatsiskaitydama laiku už šilumą, ją brangina“, – mano K.Nėnius.
