Nuo šiol Dūkšto katilinės kūrikams teks mažiau mosuoti kirviu. Užuot kapojus malkas, į krosnį pakaks sumesti medžio atliekas. Pastačius mažesnio galingumo katilą, paklojus naujus modernesnius vamzdynus tikimasi sumažinti šilumos nuostolius.
„Kol šiluma iki vartotojo nueidavo, patirdavome 40 proc. nuostolį. Šildėme ir lauką, ir žemę. Dabar bus 7–9 proc. nuostolių, pasieksime tą vadinamąjį Europinį lygį – iki 10 proc.“, – teigė Ignalinos šilumos tinklų technikos direktorius Mindaugas Lapėnas.
Antrus metus ant šilumos įmonės stogo sumontuoti saulės kolektoriai šildo iš sistemos grįžtantį vandenį. Vasarą per parą pagaminama apie 200–220 šilumos kilovatvaladžių.
Taip pat modernizuoti daugiabučių šilumos punktai.
„Galima bus šilumą reguliuoti tiek, kiek kas norės. Nebus taip, kad už lango šilta ir langai atidaryti. Mes ir patys pajautėme, kad ir seniūnijos, ir buitiniame pastate daug šilčiau“, – tvirtino Ignalinos rajono Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas.
Penkiolika metų Ignalinoje ir Vidiškėse šildomasi biokuru, todėl šildymo kaina – beveik 19,5 cento už kilovatvalandę – viena mažiausių Lietuvoje. Pasak rajono mero, savivaldybės įmonei modernizavus ir Dūkšto katilinę, šilumos ūkiui nebereikės dengti anksčiau patirtų nuostolių, o tai leis nebranginti šilumos.
„Nebuvo galimybės gauti europinės paramos, kadangi tokių konkursų, kvietimų nebuvo. Turint mažą kainą, sudėtinga rasti pelno, bet spausdami išlaidas suradome galimybę per įmonę padaryti investiciją – apie 1,3 mln. litų – ir pilnai modernizuoti pagal šiuolaikinius reikalavimus“, – kalbėjo Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.
Biokurą kaip alternatyvą dujoms daugiau ar mažiau naudoja pusė iš 44 savivaldybių.
