Jos mažiau uždirba, todėl vėliau gauna mažesnes pensijas, jų mažiau aukščiausiose vadovaujančiose pozicijose, o namuose gula didžioji buities darbų našta.
Seimo vicepirmininkės patarėja ir LŽVS kandidatė į EP Laima Mogenienė sako, kad pajamų skirties tarp lyčių problema nėra išskirtinai Lietuvos problema: „Lietuva šiuo klausimu yra išskirtinė galbūt tik tuo, jog pas mus, kaip niekur kitur Europoje, moterų įsitraukimas į darbo rinką yra itin aukštas. Tai rodo, kad moterys ne tik nori ir yra įgalios dirbti tiek pat kaip vyrai, bet ir tai, jog daugelis šeimų moterys negali sau leisti nedirbti. Nepaisant to, moterys uždirba apie 14 proc. mažiau nei vyrai.“
Atlyginimų skirtumai – po motinystės atostogų
„Atlyginimų skirtumai Lietuvoje pradeda ryškėti apie 30-uosius gyvenimo metus – tuo laikotarpiu, kai dauguma moterų susilaukia pirmagimio. Jų atlyginimas tarsi „įšaldomas“ ir grįžus iš motinystės atostogų nebekyla, o vyrų – sėkmingai auga toliau“, – teigia L.Mogenienė.
Ir vardija pajamų skirtumo priežastis, kurios yra socialinės, institucinės ir net psichologinės: „Moterys dažniau renkasi vadinamąsias „moteriškas“ specialybes švietimo, gydymo, slaugos srityse, vyrai – „vyriškas“ specialybes, susijusias su inžinerija, technologijomis, logistika, kurios yra geriau apmokamos. Moterys rečiau užima didesnės galios pozicijas, kur mokami solidūs atlyginimai. Tokios tendencijos labiau pastebimos privačiame sektoriuje. Kuo aukščiau lipi galios pozicijos laipteliais – tuo mažiau moterų vadovių. Pavyzdžiui, Lietuvoje tarp privataus kapitalo bendrovių vadovų – 17 proc. moterų. Viešajame sektoriuje padėtis šiek tiek geresnė, bet nėra ideali – vadovaujančių moterų yra 37 proc.“.
Lyčių lygybė – tai ne tik žmogaus teisių klausimas. Tai klestinti ekonomika ir geriau veikianti valstybė.
„Kita tendencija – moterys, net ir dirbančios analogiškus darbus, tiek pat valandų gauna mažesnį atlyginimą. Kai kurios studijos rodo, kad net ir „moteriškose“ profesijose, pavyzdžiui, slaugos ar pedagogikos, vyrai kartais gauna didesnį atlyginimą. Taip nutinka, nes darbdaviai į moteris žiūri kaip į turinčias mažesnę derybinę galią. Kai kurie vadovai mano, jog vyrai turi daugiau galimybių rinkoje, bijo juos prarasti, todėl moka didesnius atlyginimus. Liūdniausia, jog tai nėra tiesiogiai susiję su darbuotojų kompetencija, o stereotipiškai, lyčių pagrindu vertinamos darbuotojų turimos alternatyvos“, – teigia L,Mogenienė.
Situaciją galima keisti
Pasak politikės, atrodo, lengviausias sprendimo būdas – imtis realių institucinių priemonių. Tarkime, įstatymiškai įpareigoti įmones viešinti savo atlyginimų politiką ir pasiaiškinti, jeigu būtų įtarta diskriminacija. Pavyzdžiui, Islandijoje didelės bendrovės turi skaidriai deklaruoti, kokie atlyginimai mokami jos darbuotojams, ir jei jie nėra vienodi vyrams ir moterims, jos baudžiamos. Kai kur taikoma vadinamoji „aklojo įdarbinimo“ politika, kai darbuotojai samdomi nežinant lyties.
„Tačiau kartu turi keistis ir visuomenė, ir jos požiūris. O tai padaryti turime nevertindami lyčių skirties problemos iš individo perspektyvos – kaip sąmoningai diskriminuojančią moteris. Retas iš mūsų taip galvoja. Nereikia ieškoti kaltų, reikia žiūrėti į socialinę aplinką struktūriškai, sistemiškai. Turime vertinti ne vyrų intencijas, o tai, kokios yra realios moterų patirtys, – sako L.Mogenienė. – Vienas svarbiausių darbų, kurį turime nudirbti visi, – tai mokyti, įkvėpti moteris. Būtina stiprinti jų savigarbą – moterys, ypač vyresnio amžiaus, yra daug labiau linkusios save nuvertinti nei vyrai. Turime stebėti, kaip elgiamės, kaip kalbame, kokius žodžius ir pokštus pasirenkame, ir kaip kalba mūsų aplinkiniai. Galiausiai pačios įmonės turi suvokti, jog geriausiai dirbantis, nuovokiausias ir efektyviausias kolektyvas yra tas, kuris atspindi visuomenę: į tai turi būti žiūrima ir per lyties, ir per amžiaus prizmę.“
L.Mogenienė pabrėžia, kad lyčių lygybė – tai ne tik žmogaus teisių klausimas ir skambus lozungas: „Tai ir klestinti ekonomika, ir geriau veikianti valstybė. Iš gausybės tyrimų žinome, jog kai moterys aktyviai įsijungia į visuomenę – laimi visi. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, parlamentuose moterys dirba efektyviau: pateikia santykinai daugiau įstatymo projektų, o jų pateikti projektai dažniau virsta įstatymais. Jos beveik dukart dažniau yra linkusios vienytis ir bendradarbiauti su priešingų pažiūrų politikais, teikdamos įstatymo projektus; iškovoja didesnį finansavimą savo atstovaujamiems regionams. Bendruomenėse, kur išrenkamos moterys politikės, keičiasi žmonių požiūris į moteris, jų gebėjimus, lyderystės savybes.“
Savijauta ir emocijos – taip pat veiksnys
LŽVS kandidatas į EP Linas Kontrimas sako, kad lygybės jausmas sukuria teigiamą psichologinę atmosferą: „Tokioje aplinkoje gyventi yra daug maloniau. Ir – o tai irgi svarbu – saugiau. Žinoma, mūsų laikais, kai viskas mėginama matuoti skaičiais, grafikais, toks mano požiūrio į lyčių lygybę kampas nebus populiarus, nes jis grįstas emocija. Tačiau situacija keičiasi, emocijų dedamoji jau pripažįstama ir integruojama į ekonomikos, teisės mokslus, todėl netrukus ims keistis ir kiti supratimai.“
Jis mano, kad lyčių lygybės galima pasiekti kalbantis, pabrėžiant šios temos aktualumą, analizuojant įvairius pavyzdžius ir sukuriant žmonėms galimybes pajausti situaciją per savo patirtį.
Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių pasaulyje, kur moterims buvo suteiktos balsavimo teisės.
„Nekartą esu pastebėjęs, kaip nepagarbiai apie moteris atsiliepiantys vyrai prityla, kai pasakai, o kas pasikeistų jo kalboje, jei aptariamas žmogus būtų jo mama, sesuo. Taip, kai kuriems tai neveikia. Bet nuolat temą aktualizuojant, negatyvūs atvejai liks pavieniais atvejais, o ne vyraujančia tendencija“, – įsitikinęs L.Kontrimas.
Pašnekovas pastebi, kad įstatymais lyčių lygybė jau yra įteisinta: „Beje, Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių pasaulyje, kur buvo suteiktos moterims balsavimo teisės. Atrodo, kad smulkmena, jau pamiršta, bet toks nutarimas buvo didžiulis žingsnis į priekį. Dabar irgi viskas yra mūsų rankose: mes turime kurti kasdienybės kultūrą, kurioje lyčių diskriminacija tiesiog taptų nesuprantamu dalyku.“
L.Kontrimas sako, kad problemos sprendimo raktas yra šalia: „Reikia labiau rūpintis visų asmenų orumu, žmogaus teisėmis apskritai, o ne išskiriant vienos kurios nors lyties. Taip, gali skambėti paradoksaliai, bet man tai yra savaime suprantami dalykai. Nes kylant pagarbos žmogui kultūrai, daugelis negatyvių elgesio dalykų moterų atžvilgiu išnyktų taip pat. Ir jokie papildomi įstatymai to nebepakeis, nes galime prieiti pavojingą ribą, kai įstatymais apsaugų bus per daug, tai ims kelti visuomenėje priešpriešą.“
Jis įsitikinęs, kad daug dėmesio reikia skirti elgesio modeliams keisti, stereotipams griauti ir, žinoma, valyti kalbą, kad nebeliktų užgaulių tekstų moterų atžvilgiu.
Tobulėti dar reikia
Karolina Štelmokaitė, LŽVS kandidatė į EP, sako, kad Lietuva, lyginant su kitomis ES šalimis pagal lyčių lygybę, turi kur tobulėti: „Pagal 2017 m. Lyčių lygybės indeksą, matuojantį šalių pasiekimus lyčių lygybės srityje, Lietuva įvertinta 56,8 balo iš 100 ir užima 19 vietą ES. Lietuva dar atsilieka nuo indekso lyderių – Skandinavijos valstybių; Švedijos (82,6), Danijos (76,8), Suomijos (73). ES vidurkis yra 66,2 balo.“
Pašnekovė sako, kad moterų atlyginimas ES yra 16 proc. mažesnis nei vyrų, o tai reiškia kad joms reiktų dirbti vidutiniškai 40 dienų per metus daugiau, tam kad uždirbtų tiek pat, kiek vyrai: „Lietuva šiuo atžvilgiu daugmaž atitinka ES vidurkį. Bet yra šalių ES, kur skirtumas tarp atlyginimų yra nepalyginamai mažesnis – pavyzdžiui, Rumunijoje (3,5%), Liuksemburge (5%), Italijoje (5%), Belgijoje (6%).“
Susidaro užburtas ratas: tvarkydamos buitinius reikalus, moterys turi mažiau galimybių siekti karjeros, o svarbias pareigas užimantys vyrai nebeturi laiko namų ruošai.
K.Štelmokaitė įsitikinusi, kad keisti situaciją Lietuvoje bus sudėtinga, nes mūsų šalyje moterys yra nepakankamai atstovaujamos politikoje: „Apie situaciją vyriausybėje daug rašyta, bet ir Seime moterys, rinkėjų valia, sudaro tik 22 proc., dar mažiau jų turi galimybę atstovauti Europos Parlamente – 18,2 proc., kai ES vidurkis atitinkamai siekia 30,2 proc. ir 36,4 proc.. Tokios valstybės kaip Švedija, Suomija, Ispanija jau yra netoli lyčių lygybės balanso – pasiekusios 40 proc. moterų atstovavimo ribą nacionaliniuose parlamentuose. Praeitais metais suformuotoje Ispanijos vyriausybėje iš 17 ministrų 11 buvo moterys! Kanadoje jau prieš ketverius metus į pusę visų pozicijų vyriausybėje paskirtos moterys. Paklaustas, kodėl taip nusprendė, Kanados premjeras gūžtelėjo pečiais ir atsakė: „nes dabar 2015-ieji. Mums dar reikia sparčiai vytis. Europos Komisija skelbia, kad jeigu progresas lyčių lygybės srityje vyks tokiu pat greičiu kaip dabar – moterų ir vyrų teisės susilygins dar po 70 metų.“
Neapmokamas darbas irgi darbas
K.Štelmokaitė atkreipia dėmesį, kad kalbėdami apie lygias moterų ir vyrų karjeros galimybes, dažnai pamirštame neapmokamą darbą, tokį, kaip namų ruoša, valgio gaminimas, rūpinimasis vaikais, kurio neišvengia net sėkmingiausią karjerą darančios moterys. „Pavyzdžiui, net 79 proc. Lietuvos moterų ir tik 29 proc. vyrų gamina valgyti ar užsiima buities darbais kasdien bent 1 valandą, o vaikų turinčių šeimų statistika dar liūdnesnė – atitinkamai siekianti 97 proc. ir 23 proc.“, – teigia ji.
Pasak K.Štelmokaitės, atrodo, kad mūsų visuomenėje toks pareigų pasidalinimas, o tiksliau nepasidalijimas, yra savaime suprantamas: „Bet susimąstykime, kodėl taip turėtų būti? Ar tik dėl to, kad taip buvo archajiškose visuomenėse? Bet tada ir vyrai eidavo medžioti, arti ir kariauti, o dabar dažniausiai dirba biuruose ar valdo mašinas. Daugumą šiuolaikinių darbų sėkmingai gali atlikti abi lytys. Tad kodėl keičiantis ekonominiams vaidmenims, darbai namuose turi gulti ant moterų pečių? Susidaro užburtas ratas: tvarkydamos buitinius reikalus, moterys turi mažiau laiko ir jėgų siekti karjeros ir savirealizacijos, o svarbias pareigas užimantys vyrai nebeturi laiko namų ruošai.“
Ji sako esanti už tai, kad buities darbai tarp moterų ir vyrų būtų paskirstyti proporcingai. „Galima pasidžiaugti, kad Europos Žaliųjų frakcija, kurioje dirbu politine patarėja, inicijavo direktyvos pasiūlymą, kuria siekiama sudaryti geresnes sąlygas tėvams ir globėjams derinti darbo ir šeimos gyvenimą ir skatinti moterų ir vyrų priežiūros pareigų pasidalijimą“, – džiaugiasi K.Štelmokaitė.
Daugiau lygybės – daugiau naudos visiems
Pašnekovė pasakoja, kad Tarptautinis valiutos fondas atliko makroekonominį tyrimą, kuris parodė, kad moterys į darbo vietą įneša daugiau naujų socialinių įgūdžių, ir lyčių įvairovė gali būti naudinga darbo našumo augimui: „Buvo nustatytas ryšys tarp šalies produktyvumo augimo apimties ir šalies pažangos, skatinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Airijos pastangos kuo daugiau moterų įtraukti į darbo rinką, labai prisidėjo prie produktyvumo padidėjimo, tuo tarpu Maroke dėl stagnuojančios lyčių lygybės politikos darbo produktyvumas išliko neigiamas. Taip pat atskleista, kad moterys ir vyrai papildo vienas kitą gamybos procese, o tai reiškia, kad įvairovė darbo rinkoje yra naudinga ir skatina didesnį pelną.“
K.Štelmokaitė sako, jog yra paskaičiuota, kad jeigu daugiau moterų siektų išsilavinimo tradiciškai vyriškoms priskiriamose srityse – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos – tai padėtų sukurti iki 10 milijonų papildomų darbo vietų ES iki 2050 m., iš kurių net 70 proc. tektų moterims. Tai padidintų BVP augimą apie 10 proc. ir prisidėtų prie skurdo mažinimo.
Taip pat lyčių lygybė ir moterų ekonominis nepriklausomumas padėtų išspręsti kovos su smurtu problemą, pagerintų santykius šeimoje, padidintų moterų saviraiškos laisvę.
„Verta atkreipti dėmesį, kad didesnis moterų skaičius politikoje padėtų sumažinti populizmą, radikalizmą ir euroskepticizmą. Tyrimai rodo, kad moterų įsitraukimas į politiką padeda politiniams procesams tapti skaidresniems bei labiau įtraukiantiems. Didesnis moterų politikoje skaičius taip pat sumažina socialinę atskirtį ir padidina pasitikėjimą politika“, – teigia LŽVS kandidatė į EP.
Pokyčius pradėti nuo savęs
K.Štelmokaitė įsitikinusi, kad norint siekti pokyčių, pirmiausia reikia pradėti keistis nuo savęs: stiprinti pačių moterų pasitikėjimą savimi ir atsikratyti mūsų visuomenėje vyraujančių patriarchalinių nuostatų bei lyčių stereotipų. Taip pat svarbu didinti lyčių informuotumą, investuoti į švietimą, rengti lyčių lygybės studijų programas.
„Manau, kad ypač svarbus nevyriausybinių organizacijų bei vyriausybinių institucijų glaudesnis bendradarbiavimas, konsultacijos. Žinoma, turime siekti didesnio moterų atstovavimo sprendimų priėmimo procesuose. Tiek Europos Parlamentas, tiek pagrindiniai kandidatai į Europos Komisijos prezidento postą, atvirai palaiko kvotų idėją, siekiant padidinti moterų atstovavimą Komisijoje. Tai reikštų, kad kiekviena valstybė turėtų nominuoti po vieną kandidatą moterį ir vyrą Europos komisaro/ės pareigoms užimti, – teigia pašnekovė. – Pati labai palaikau šią idėją ir tikiuosi, kad Lietuva pateiks dvi kandidatūras – vyro ir moters.“
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos.
