2018 07 11

Įkandin romuvių valstybinio pripažinimo Lietuvoje siekia ir Jehovos liudytojai

Naujienos apie tai, kad senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ siekia valstybinio pripažinimo, nuskambėjo labai plačiai, bet ši bendrija nėra tokie vieninteliai: ir kitos Lietuvoje veikiančios religinės bendrijos nori valstybės pripažinimo. Dėl valstybės pripažinimo į Seimą oficialiai kreipėsi ir Jehovos liudytojai.
Jehovos liudytojai
Jehovos liudytojai / 123RF.com nuotr.

„Jehovos liudytojai irgi yra kreipęsi dėl valstybės pripažinimo suteikimo“, – 15min sakė Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Glodenis.

Jo teigimu, Jehovos liudytojų kreipimasis dėl valstybės pripažinimo buvo išsiųstas Seimo Žmogaus teisių komitetui, o pastarasis jį persiuntė Teisingumo ministerijai, prašydamas išvados.

D.Glodenio teigimu, Teisingumo ministerija Jehovos liudytojų pripažinimo klausimu kreipėsi į kelis universitetus ir paprašė jų specialistų komentarų.

Nagrinėjant prašymą, anot D.Glodenio, bus atsižvelgiama tiek į atsakymus iš universitetų, tiek į pirminius šaltinius.

„Visapusiškai įvertinsime. Reikalas įvertinti nėra paprastas“, – sakė jis.

Kada Teisingumo ministerija pateiks išvadą, D.Glodenis pasakyti negalėjo, tik paminėjo, kad greičiausiai tai neįvyks greitai.

Nenori, kad vaikai būtų vadinami sektantais

Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovas žiniasklaidai Gytis Tereikis patvirtino 15min, kad bendrija kreipėsi dėl valstybės pripažinimo.

„Jehovos liudytojai prašo suteikti bendruomenei valstybės pripažinimą visų pirma dėl to, kad ši bendruomenė Lietuvoje gyvuoja jau daugiau nei 100 metų, nuo 1912-ųjų, ir per tą laiką yra tapusi matoma Lietuvos visuomenės dalimi. Manytume, kad tokios istorinės realybės pripažinimas būtų tinkamas ir natūralus valstybės veiksmas“, – sakė G.Tereikis.

Jehovos liudytojai prašo suteikti bendruomenei valstybės pripažinimą visų pirma dėl to, kad ši bendruomenė Lietuvoje gyvuoja jau daugiau nei 100 metų, nuo 1912-ųjų.

Jo teigimu, prašyme taip pat akcentuojama tai, kad Jehovos liudytojų bendruomenė Lietuvoje buvo įregistruota 1934 m., jos biuras veikė Kaune. O Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija buvo vėl įregistruota 1993 m.

Pasak G.Tereikio, šiuo metu Lietuvoje Jehovos liudytojų bendruomenėje yra daugiau kaip 3 tūkstančiai narių, bet žmonių, kurie retkarčiais apsilanko Jehovos liudytojų sueigose, yra daugiau kaip 5 tūkstančiai.

„Jeigu narių skaičius yra reikšmingas kriterijus įvertinant, kiek tam tikra bendruomenė yra visuomenės palaikoma, tai pažymėtina, kad Lietuvos Jehovos liudytojų bendruomenė yra gausesnė netgi už kai kurias tradicines religines bendruomenes“, – teigė G.Tereikis.

Atstovo žiniasklaidai teigimu, kitų Europos šalių patirtis rodo, kad aukštesnio statuso suteikimas padeda sumažinti socialinę įtampą ir pažeidžiamiausius Jehovos liudytojų bendruomenės narius apsaugo nuo nepagrįstos kritikos.

„Pavyzdžiui, vaikus mokykloje. Kad nebūtų pravardžiuojami sektantais ir panašiai“, – teigė G.Tereikis.

Jau publikavus tekstą, G.Tereikis susisiekė su 15min ir paprašė patikslinti dar vieną detalę: anot jo, "Romuvos" kreipimasis dėl valstybės pripažinimo neturėjo jokios įtakos Jehovos liudytojų kreipimuisi. Pasak G.Tereikio, Jehovos liudytojai savo prašymą pateikė dar 2017 m. gruodį.

Savo nuomonę apie tai, ar Jehovos liudytojams turi būti suteiktas valstybės pripažinimas, galite išreikšti apklausoje žemiau.

Lietuvoje veikė ir tarpukariu

Teisingumo ministerija savo puslapyje Jehovos liudytojus įvardina kaip „krikščioniškos kilmės milenaristinį judėjimą“. Anot puslapio, Jehovos liudytojai nuo kitų krikščionių bažnyčių pirmiausia skiriasi tuo, kad neigia doktriną apie amžino pragaro galimybę, nepripažįsta Švenčiausios Trejybės dogmos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jehovos liudytojais norintys tapti žmonės krikštijami ne apšlakstant vandeniu, bet akimirkai panardinami vandenyje.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jehovos liudytojais norintys tapti žmonės krikštijami ne apšlakstant vandeniu, bet akimirkai panardinami vandenyje.

Kiti išskirtiniai Jehovos liudytojų bruožai – savo tikėjimą jie švenčia vaikščiodami po namus, nenaudoja kryžiaus kaip simbolio, nešvenčia gimtadienių, Kalėdų ir Velykų, pasisako prieš kraujo perpylimą, atsisako tarnauti kariuomenėje.

Judėjimo ištakos slypi 1870 m. Charleso T.Russello įkurtoje Biblijos studijų grupėje. Pirmoji religinė bendruomenė, pasivadinusi „Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendrija“, įkurta 1881 m. Brukline (JAV), kuris tapo Jehovos liudytojų pasauliniu centru. Vėlesni bendruomenės vadovai toliau formavo jos organizacinę struktūrą ir doktriną.

Jehovos liudytojais judėjimas persivadino 1931 m.: anksčiau jie vadinosi Biblijos tyrinėtojais. Šiuo metu pasaulyje Jehovos liudytojų egzistuoja per 8 mln.

Pirmieji Biblijos tyrinėtojai dabartinės Lietuvos teritorijoje biblinę literatūrą platino 1912 m. Klaipėdos krašte, veikė jie ir nepriklausomoje Lietuvoje. 1934 m. balandžio 20-ąją Jehovos liudytojai buvo teisiškai įregistruoti kaip Tarptautinė Biblijos tyrinėtojų sąjunga. Biuras buvo įkurtas Kaune, jo prižiūrėtoju paskirtas anglas Jamesas Williamsas, ir veikė iki II pasaulinio karo.

Teisingumo ministerijos puslapyje nurodoma, kad Lietuvoje dabar egzistuoja 47 Jehovos liudytojų bendruomenės, iš jų 2 registruotos. Jehovos liudytojų bendruomenėms, anot ministerijos, priklauso 3070 narių: į bendruomenę jie buvo įvesdinti iniciaciniu ritualu. Judėjimo centras Lietuvoje, nurodo ministerija, įsikūręs Giraitės gyvenvietėje prie Kauno.

Jehovos liudytojams Lietuvoje vadovauja kolegialus valdymo organas – vadovaujantysis komitetas, kurio pirmininkas – Leifas Johanas Wikmanas. Komiteto narius skiria pagrindiniame Jehovos liudytojų biure JAV veikianti Vadovaujančioji taryba.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, įvertinęs Teisingumo ministerijos išvadą.

Gavę valstybės pripažinimą Jehovos liudytojai galėtų sudaryti valstybės pripažįstamas santuokas, įgytų teisę mokyti tikybos mokyklose tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, be to, jų dvasininkai galėtų būti draudžiami privalomuoju valstybės sveikatos draudimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis