Dviračių transporto infrastruktūros plėtros iki 2020 metų programoje pateikta esamos dviračių infrastruktūros būklės analizė, nustatyti dviračių infrastruktūros plėtros prioritetai ir galimi finansavimo šaltiniai.
Pagal šią programą pagrindinis prioritetas yra nutiesti 112 km dviračių trasų, skirtų kasdieniam dviračių susisiekimui miesto centre ir tarp miesto rajonų. Iš jų nutiesti 34,3 km pagrindinių dviračių trasų – ne siauresnių kaip 3 metrų pločio takų, taip pat paženklinti ir pritaikyti dviračių eismui Vilniaus miškų ir parkų takus bei kelius, įrengti 19 km rekreacinių takų Neries pakrantėmis, žiedinius dviračių maršrutus Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose.
Planuojama sukurti viešųjų (municipalinių) dviračių susisiekimo sistemą miesto centre – viešieji dviračiai, jų nuomos terminalai, elektrinių dviračių laikymo ir baterijų įkrovimo terminalai, pritaikyta aplinka dviračiams ir neįgaliesiems.
Įgyvendinus programą, atsirastų daugiau dviračių takų nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose – Pilaitėje, Grigiškėse, Naujojoje Vilnioje, Pavilnyje, Balsiuose ir Santariškėse, kur gali būti įrengtos ir dviračių saugojimo aikštelės šalia persėdimo į greituosius autobusus, traukinius ar planuojamą greitąjį tramvajų.
Kaip rašoma savivaldybės pranešime, sostinė siekia sukurti modernią Vilniaus miesto susisiekimo sistemą, vadovaujantis darnios plėtros principais, kuo plačiau naudojantis elektroninėmis informavimo ir mobilumo organizavimo priemonėmis, kompleksinėmis aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis.
Siekiant, kad dviračiai taptų saugi ir patogi transporto priemonė, nuo 2014 metų kasmet reikėtų investuoti po 15-16 mln. Lt.
Šiuo metu Vilniuje yra 126 km paženklintų dviračių trasų, 83 km dviračių, pėsčiųjų-dviračių takų, 13 km dviračių eismo juostų gatvėse, 30 km dviračių juostų šaligatviuose.