Seimo seniūnų sueiga ketvirtadienį nusprendė šiuo klausimu nepapildyti plenarinių posėdžių darbotvarkės.
Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kad Seimas galėjo perbalsuoti dėl įstatymo – pagal KT sprendimą, jis tai turėjo padaryti iki gruodžio 2 dienos, kai oficialiai įsigalios KT pavasarį paskelbtas sprendimas.
„Kaip nuo gruodžio 2-osios gyvens urėdijos, kiek jų bus ir ar nebus betvarkės šiame ūkyje?“ – Seime ketvirtadienį klausė konservatorius Mykolas Majauskas.
M.Majauskui užsiminus, kad dėl nepriimamo įstatymo atsakomybę turi prisiimti valdantieji, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė atsakė, kad „atsakingi visi vienodai“ bei priminė, kad būtent opozicija trukdė įstatymą priimti iš naujo.
„Valdančioji dauguma eilę kartų siūlė įtraukti
į darbotvarkę balsavimą, deja, opozicija, ištraukdama korteles, neleido šiam procesui įvykti – trukdė priimti, nes nedalyvavo balsavime“, – tvirtino parlamentarė.
R.Baškienė BNS yra sakiusi, kad balsavimas dėl įstatymo planuojamas gruodžio 10-ąją, kada antrą kartą bus svarstomas 2020 metų biudžetas ir bus daug valdančiųjų.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė anksčiau BNS yra sakiusi, kad tuo atveju, jeigu Seimas įstatymo nepriimtų, buvęs urėdijų veiklos modelis savaime nebūtų atkurtas.
Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis po KT sprendimo prognozavo, kad nėra priemonių jį įgyvendinti.
KT balandžio viduryje pripažino, kad 2017 metais Miškų įstatymų pataisos buvo neteisėtai priimtos skubos tvarka.
Į teismą 2018 metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodė, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.
Po kreipimusi į KT nepasirašė tik valdančiosios koalicijos – socialdemokratų darbo ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.
Valstybinių miškų urėdija pagal naują įstatymą sujungė visas 42 šalies urėdijas.
