„Iš principo procedūros yra labai ilgos, kadangi tai yra direktyva, o direktyva yra atšaukiama, keičiama arba papildoma Taryboje. Taigi jeigu būtų inicijuotas Lietuvos kreipimasis, bet kuriuo atveju tai būtų tik pirmasis veiksmas, o kelias iki laiko nesukiojimo – labai ilgas“, – BNS sakė R.Vaitkus.
Visgi, anot vicekanclerio, nors Europos Sąjungos (ES) direktyvų keitimas labai lėtas, ilgas procesas, tačiau jis nėra neįmanomas.
Nors Europos Sąjungos direktyvų keitimas labai lėtas, ilgas procesas, tačiau jis nėra neįmanomas.
Parlamentas šią savaitę pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant ES direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi. Nutarimu Vyriausybė raginama teikti Europos Komisijai (EK) siūlymą, kad kiekviena valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo savo teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus. Taip pat Vyriausybė turėtų pavesti atitinkamoms institucijoms atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo, pateikti sezoninio laiko poveikio sveikatos, energetikos, transporto, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę.
„Kadangi tai (Seimo nutarimas) yra mums įpareigojimas, yra standartinė procedūra, kad mes atitinkamoms ministerijoms nurodysime parengti teisės aktą, jeigu toks yra būtinas. Bet aš sunkiai įsivaizduoju, kad per metus pavyktų parengti tokį sprendimą, kad jam šalys narės pritartų. Juo labiau, kad iniciatyvą labai sunku įtraukti į darbotvarkę“, – teigė R.Vaitkus.
Pasak Vyriausybės vicekanclerio, Lietuva negalėtų pati viena atsisakyti vasaros laiko, nebent būtų pakeistos ES direktyvos ir tokia teisė suteikta visoms šalims.
„Ne, taip negali būti, kadangi yra direktyva. Ir jos mes negalime nesilaikyti, nes iš karto prieš mus būtų pradėta procedūra per teismą“, – aiškino R.Vaitkus.
Lietuva negalėtų pati viena atsisakyti vasaros laiko, nebent būtų pakeistos ES direktyvos ir tokia teisė suteikta visoms šalims.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. EK kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodykle valanda prie į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
