Vasario 25-ąją sukanka 20 metų, kai A.Brazauskas pradėjo eiti prezidento pareigas, sekmadienį priminė LNK „Žinios“.
Po jo mirties prieš pustrečių metų socialdemokratai svarstė, kaip įamžinti buvusio savo lyderio atminimą. Antakalnio kapinėse pastatytas paminklas, kurį kai kurie socdemai norėjo pakeisti nauju, išleistas pašto ženklas, surengta konferencija Seime, po savaitės bus pristatyta atsiminimų knyga.
K.Brazauskienė: „Visur matau tik jo nuopelną. Be jo dabar visi trypčioja ir mina sau ant kojų.“
Tačiau nei Kauno hidroelektrinė, nei tiltas ir gatvė Vilniuje, apie kuriuos viešai svarstė jo vadovauti socdemai, A.Brazausko vardo kol kas negavo.
Pasak dabartinio Socialdemokratų partijos pirmininko, premjero Algirdo Butkevičiaus, iš visų suplanuotų prezidento įamžinimo priemonių neįgyvendintos tik dvi-trys. Vilniaus miesto taryba dar nepriėmė sprendimo dėl tilto pavadinimo jo vardu. Buvo kilusi ir diskusija dėl naujo vardo suteikimo Kauno hidroelektrinei.
A.Brazausko vardu norėta pavadinti Žirmūnų tiltą, tačiau apklausa internete parodė, kad vilniečiai to nenori. Tiltui planuojama duoti mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus vardą. Tuo metu A.Brazausko vardu ketinama pavadinti Valakampių tiltą.
Sostinės mero Artūro Zuoko teigimu, 20-osioms inauguracijos metinėms tiltas nebus pervadintas. Miesto taryba sprendimą turėtų priimti kovą.
„Buvo rengta apklausa, buvo klausiama vilniečių nuomonės. Tikrai neabejoju, kad artimiausiu metu Vilniaus miesto taryboje šis klausimas bus svarstomas. Vilnius turės ir J.Marcinkevičiaus, ir A.Brazausko vardo tiltus. Valakampių tiltas galėtų būti pavadintas prezidento A.Brazausko vardu“, – televizijai sakė Vilniaus vadovas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kristina Brazauskienė |
A.Brazausko vardu pavadinti gatvę kalbos jau nėra. Jo našlė Kristina Brazauskienė tiki, kad po dešimtmečio prezidento atminimas bus įamžintas plačiau.
„Palikime jį ramybėje. Ateis laikas ir vadins ne tik tiltus ir elektrines, bet ir dar daugiau, - įsitikinusi K.Brazauskienė. - Todėl, kad visur jo pėdsakas paliktas. Ir Katedros šventųjų atstatymas, ir Vyriausybės, Seimo rūmų pastatymas, Santariškių ligoninės įkūrimas, vietos parinkimas ir statymas. Gali vardinti ir vardinti.
Jei ne jis, ir šiandien sėdėtų Seime prezidentai, nes niekas piršto nepajudino. Jis pradėjo tvarkyti ir paskui „ant gatavo“ atėjo visi kiti. Visur jo nuopelną tik matau. Be jo dabar visi trypčioja ir mina sau ant kojų.“
