Nei Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kol kas nėra paviešinusios savo galutinių rinkimų programų. Tai reiškia, kad rinkėjai ar ekspertai, siekiantys susipažinti su šių partijų planais 2016–2020 m. laikotarpiui, kol kas gali remtis tik programų projektais ar sutrumpintomis versijomis, nors iki rinkimų liko vos mėnuo.
Apie susiklosčiusią situaciją ir rinkimų programų svarbą šiuolaikinėje politikoje 15min kalbėjosi su politologu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Mažvydu Jastramskiu.
Jo teigimu, partijų programos išlaiko savo svarbą, bet partijų polinkis jas skelbti likus vos mėnesiui iki rinkimų rodo tam tikrą partijų neatsakingumą. Politologas taip pat skeptiškai vertina pernelyg didelės apimties programas – anot jo, tai rodo, kad jose esama nemažai perteklinės informacijos.
Internete – programų projektai ir sutrumpintos versijos
LSDP interneto puslapyje galima rasti tik 2016 m. Seimo rinkimų programos projektą: puslapyje pažymima, kad projektas dar nėra galutinis ir yra atviras siūlymams.
TS-LKD savo interneto puslapyje pristato „Naują planą Lietuvai“, tačiau partijos atstovė spaudai teigia, kad tai dar nėra galutinė rinkimų programa – kai kurios jos dalys yra nepatvirtintos.
LVŽS savo interneto puslapyje pateikia tik programos preambulę: šios partijos atstovas spaudai taip pat pažymi, kad tai nėra galutinis programos variantas.
LSDP infocentro teigimu, redakcinės komisijos patvirtinta programa į internetą turėtų būti įkelta rugsėjo 9 d. TS-LKD galutinę programą su visomis jos dalimis žada patvirtinti rugsėjo 10 d. vyksiančiame tarybos posėdyje. LVŽS savo programą pristatyti taip pat ketina rugsėjo 10 d.
Savo programas internete jau patalpino Darbo partija (DP), Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija (TT).
Programų apimtys – nuo 20 iki 280 puslapių
Kokio ilgio yra pagrindinių Lietuvos partijų rinkimų programos? Savo ilgumu išsiskiria TS-LKD „Naujas planas Lietuvai“. Jo dydis – net 280 puslapių. Tiesa, ši TS-LKD programos redakcija dar nėra galutinė – nepatvirtintos Vidaus saugumo, Teisingumo ir Finansinė dalys – tačiau sunku įsivaizduoti, kad programos ilgis reikšmingai keistųsi.
Antroji pagal apimtį – LRLS Seimo rinkimų programa, jos dydis – 143 puslapiai. Toliau rikiuojasi LVŽS: nors savo programos partija dar nepaviešino, partijos atstovas spaudai teigė, kad programos dydis viršys 100 psl.
Darbo partijos programos dydis – 40 puslapių, LSDP programos projekto – 26 puslapiai. Trumpiausia iš pagrindinių partijų yra TT programa – ji telpa į 19 puslapių.
M.Jastramskis: vėlai skelbiamas programas sunku spėti išanalizuoti
M.Jastramskis 15min sakė manantis, kad partijos programų skelbti neskuba dėl gana didelio politinės situacijos nestabilumo šiemet.
„Tikėtina, kad pagrindinės partijos galvoja, jog nemažai rinkėjų yra neapsisprendę ir apsispręs tik prieš rinkimus. Todėl jos mano, kad kuo vėliau paskelbs programas, tuo daugiau įtakos padarys tokiems rinkėjams“, – teigė politologas.
Tačiau jis pažymėjo, kad situacija, kuomet partija galutinę rinkimų programą paskelbia likus mėnesiui iki rinkimų, yra taisytina.
„Nelieka laiko programų analizei, žurnalistų komentarams, apžvalgininkų įvertinimams. Gauname tas programas, įvyksta pora debatų ir jau ateina rinkimai. Partijos turėtų rimčiau padirbėti ir skelbti programas anksčiau“, – mano M.Jastramskis.
Politologas taip pat pažymėjo, kad kaltinti rinkėjų dėl to, kad jie neskaito visų partijų programų, nederėtų. Anot M.Jastramskio, partijos pačios turėtų pateikti programų santrumpas, iš kurių būtų aiškūs jų pagrindiniai tikslai ir planai būsimojoje kadencijoje.
M.Jastramskis atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvoje gajus įsitikinimas, jog partijos nesilaiko savo programų, užsienyje daryti tyrimai rodo, kad partijos daugumą savo pažadų įvykdo. Jis pabrėžė, kad tokie tyrimai daryti buvo ne tik Vakarų Europoje, bet ir tokiose Rytų Europos valstybėse kaip Bulgarija.
„Kodėl daugelis mano, kad partijos nesilaiko programų? Tikėtina, kad partijos persistengia žadėdamos su ekonomine gerove susijusius dalykus. Jos gali įvykdyti 90 proc. savo programos užsienio politikos, viešojo administravimo ar teisėsaugos srityse, bet žinios apie tai tiesiog nepasiekia rinkėjo. Rinkėjas prisimena du tris jam labiausiai rūpinčius pažadus, mato, kad jie nėra įvykdyti, ir galvoja, kad partijos visiškai nevykdo pažadų“, – tvirtino M.Jastramskis.
Programos išlaiko savo svarbą
Ar partijų programos šiuolaikinėje politikoje apskritai nepraranda prasmės? M.Jastramskis sako taip nemanantis. Pasak jo, partijų programos išlieka svarbios dėl kelių priežasčių.
„Viena vertus, programa formuoja partijos įvaizdį visuomenėje. Iš to, kaip programa yra pristatoma viešojoje erdvėje, galima suprasti, kuo partija save laiko, kokius ideologinius principus deklaruoja ir taip toliau.
Antras dalykas – programa būna orientuota ne vien tik į rinkėjus, bet ir į partijos narius. Ji padeda jiems suvokti partijos identitetą, vertybes. Galų gale, partijų programos pasitarnauja kaip pagrindas sudarant Vyriausybės programą. Partija, patekusi į Seimą ir siekianti dalyvauti formuojant Vyriausybę, remiasi savo programa derėdamasi dėl vienų ar kitų dalykų“, – sako M.Jastramskis.
Vertindamas rinkimų programų dydį, politologas teigė, kad šimtą puslapių viršijanti programa yra išties per ilga.
„Lietuvos partijų programos kartais būna perteklinės. Šimtas keliasdešimt ar du šimtai puslapių yra per daug. Partijos turėtų suprasti, kad viešojoje erdvėje ir taip yra daug informacijos, ir jei tu darai 200 puslapių ilgio programą, beveik užsitikrini, kad niekas jos neskaitys. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pagrindinių partijų programos būna maždaug 80 puslapių ilgio. Tačiau į tuos 80 puslapių įeina ne tik tekstas, bet ir įvairios nuotraukos, pailiustravimai, todėl skaityti tokią programą daug patogiau. Lietuvos partijos irgi galėtų apie tai pagalvoti“, – teigia M.Jastramskis.
