„Ne ekstremali temperatūra daro šią vasarą išskirtinę, o labai daug saulėtų dienų be lietaus. Minijos aukštupys sušilo neįprastai, o kylant vandens temperatūrai deguonies tirpumas vandenyje mažėja.
Šaltavandenės rūšys prisitaikiusios gyventi turtingame deguonies vandenyje. Vandeniui tekant per slenksčius vanduo turėtų prisisotinti deguonies, tačiau jam sušilus tiesiog mažėja deguonies tirpumas. Nuo vidurupio, kur atsiranda gilesnių vietų, situacija gerėja. Bet aukštupyje ir net vidurupyje iki Gargždų dugnas nuklotas nėgių lervomis, šlyžiais, kūjagalviais, gausu ešerių, rasta stambesnių lydekų.
Taršos atvejis atkrenta, nes yra daug gana jautraus taršai mailiaus. Stebėta nemažai besimaitinančių šilumai atsparesnių žuvų rūšių: šapalų, meknių, salačių, karšių, žiobrių. Srovėje gan daug srovinių ir paprastųjų aukšlių, strepečių, rainių, kartuolių. Ties Raguviškiais deguonies buvo gerokai mažai, leidžiantis žemyn situacija gerėja“, – skelbiama Pajūrio regiono parko socialinių tinklų prieigoje.
Skaitytojai netruko pakomentuoti, jog kritusių žuvų pastebėta ir kitose upėse – Jūroje, Virvytėje.
„Jeigu kinta klimatas, prisiveis naujų rūšių, gal krokodilų kokių ar piranijų, o jei čia laikina, tai po kiek laiko viskas atsistatys į savo vėžes savaime. Čia yra natūralūs gamtos procesai ir nuo žmogaus nepriklauso“, – rašė vienas komentatorių.
Pajūrio regioninio parko atstovas netrukus atsakė, jog, jei užtruktų toks periodas, taip ir būtų, šaltavandenes rūšis išstumtų tolerantiškesnės aukštoms temperatūroms. Tačiau taip greičiausiai nenutiks, nes karštas vasaras keičia šaltos.