Ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviems padės ilgalaikės priežiūros paslaugos, kurios sujungs socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Jų teikimo tvarką ir sąlygas įtvirtinantį įsakymą pasirašė sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai.
„Visuomenei susiduriant su senėjimo iššūkiais, būtinas strateginis ir platus valstybės požiūris į vyresnio amžiaus žmonių poreikių tenkinimą. Iki šiol priežiūros paslaugos buvo fragmentuotos, dabar jos bus apjungtos, pasiūlant ne tik visapusišką priežiūrą gyventojams, bet ir užtikrinant ilgalaikę jų viziją. Tai vienas svarbiausių šios Vyriausybės darbų sveikatos apsaugos srityje“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ilgalaikės priežiūros paslaugų įsakymo projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iki šiol sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos veikė autonomiškai, paslaugos buvo teikiamos ir reglamentuojamos atskirai, nors gyventojams dažnai prireikia pagalbos tiek dėl sveikatos, tiek dėl pažeidžiamos socialinės padėties. Todėl nuspręsta sujungti paslaugų teikimo procesus ir žmogiškuosius išteklius, kad gyventojai gautų visą reikalingą pagalbą iš vienų rankų.
Ilgalaikės priežiūros modelis buvo sukurtas siekiant transformuoti šiuo metu fragmentuotai teikiamas sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas į kokybišką savalaikę nuolatinę kompleksinę priežiūrą, kuri padės sunkumų patiriantiems gyventojams kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, išvengti ligų paūmėjimo, o juos prižiūrintiems artimiesiems sudarys palankesnes sąlygas aktyviau įsitraukti į socialinį gyvenimą ir darbo rinką.
Atsižvelgiant į individualius poreikius, ilgalaikės priežiūros paslaugos bus teikiamos ambulatoriškai (namuose arba ilgalaikės priežiūros dienos centruose) arba teikiant paslaugas stacionare, kur bus plėtojamos ne tik sveikatos, bet ir socialinės globos ir priežiūros paslaugos. Plečiant paslaugų apimtis ir didėjant finansavimui, sveikatos priežiūros įstaigoms bus sudarytos galimybės pritraukti daugiau sveikatos priežiūros specialistų. Jų poreikis augs ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.
Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimą organizuos savivaldybės, geriausiai žinančios savo gyventojų poreikius. Šių paslaugų plėtrai numatoma skirti daugiau nei 100 mln. eurų, kurie bus nukreipti į infrastruktūros gerinimą ir slaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimą. Planuojama parengti slaugytojų kvalifikacijos tobulinimo programas ir apmokyti 4 tūkst. slaugos specialistų, teiksiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas.
Siekiant užtikrinti paslaugų kokybę, į slaugos studijų krypties programas numatoma įtraukti ilgalaikės priežiūros elementus – senatvine demencija sergančių asmenų priežiūrą ir slaugą.
Norėdami gauti ilgalaikės priežiūros paslaugas, gyventojai turės kreiptis į savo gydymo įstaigą arba savivaldybę. Biurokratinių formalumų bus mažiau, nes gyventojui pakaks pateikti vieną prašymą, kad gautų kompleksišką priežiūrą, kuri apjungs sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad, reaguojant į demografinius pokyčius ir didėjantį slaugos poreikį, taip pat plėtojamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN), didinamas jų prieinamumas. Pernai atnaujinta šių paslaugų teikimo tvarka leidžia greičiau įvertinti pacientų poreikius ir suteikti reikiamas paslaugas laiku, paslaugos pradėtos teikti ir savaitgaliais.
Mažą ASPN poreikį turintys gyventojai gali gauti 52 paslaugas per metus (vieną kartą per savaitę), turintys vidutinį poreikį – 156 paslaugas (3 kartus per savaitę), turintys didelį poreikį – 260 paslaugų (5 kartus per savaitę).
ASPN yra sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą.
Šių paslaugų teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams (paslaugas gali teikti pati ar turėti sutartį su kita įstaiga). Be to, ASPN teikianti įstaiga turi užtikrinti ir socialinių paslaugų poreikio vertinimą bei paliatyviosios pagalbos paslaugos teikimą.
