Buvusi instituto vadovė siekia darbo sutarčių nutraukimą su ja pripažinti neteisėtu, grąžinti į pareigas, taip pat prašo priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais.
Ieškovei teisme atstovauja buvusio švietimo ir mokslo ministro, poeto Kornelijaus Platelio sūnus, advokatas Jonas Platelis. Teisėja Ieva Stanislovaitienė per parengiamąjį posėdį išklausė šalių pageidavimus.
J.Zabarskaitės advokatas paprašė išreikalauti dokumentus iš Lietuvių kalbos instituto dėl viešųjų pirkimų, taip pat surengti uždarą teismo posėdį, nes byloje yra pateikta duomenų apie ieškovės sveikatą.
Teisėja prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo patenkino, o dėl uždaro bylos nagrinėjimo nutartį paskelbs vėliau.
Iš esmės byla bus nagrinėjama rugpjūčio 13 dieną.
„Prašau grąžinti į darbą. Kaip ir sakiau, kai buvo vienas po kito organizuojami auditai, kad turbūt tegu atleidžia ir tada aiškinsimės teisme. Manau, kad nepagrįstai atleido, dėl to ir skundžiuosi. Klaidų daro visi, tačiau atleidimui pagrindo nebuvo. Teismas nuspręs, palaukime teismo“, – BNS po posėdžio sakė J.Zabarskaitė.
Atsakovai šioje byloje yra Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvių kalbos institutas. Jų atstovės su ieškiniu nesutinka.
Nuo 2003 metų įstaigai vadovavusi J.Zabarskaitė atleista gegužės 31 dieną, įvertinus Lietuvių kalbos instituto 2015–2018 metų veiklą – audito metu nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat ir neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.
Atleidus direktorę, institutui šiuo metu vadovauja Albina Auksoriūtė.
Kaip skelbė Švietimo ir mokslo ministerija, konstatuota, kad J.Zabarskaitė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.
Šių metų pradžioje atliktas auditas nustatė, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), direktorė, nesuderinus su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte. Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas užimantiems darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.
Balandį baigtas pakartotinis auditas, anot ministerijos, vėl nustatė to paties tipo ir naujų direktorės veiklos pažeidimų: institutas pirko paslaugas iš individualią veiklą vykdančių instituto darbuotojų, nors tokio paties pobūdžio darbams atlikti jame buvo įsteigti valstybės finansuojami etatai. Nustatyta, kad paslaugos buvo perkamos iš instituto darbuotojų artimųjų ar giminaičių, taip nesilaikant skaidrumo reikalavimų.
Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas užimantiems darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės pabaigoje taip pat konstatavo, kad J.Zabarskaitė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančius teisės aktus, nes priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, pasirašė sutartį su sūnaus darboviete, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.
J.Zabarskaitė yra sakiusi, kad nemano, jog abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos. Ji pabrėžė, kad dalis pažeidimų buvo ištaisyti.
